Valdžios apdovanojimai pavirto fiasko: pinigus švaisčiusios savivaldybės esą yra nepriekaištingai valdomos

Dėl pastarųjų aplinkybių savivaldybių apdovanojimai jau dabar pakvipo fiasko, kai faktai apie besisavintus valdiškus pinigus – nė motais, nepaisant jų savivaldybės įvardijamos kaip nepriekaištingai valdomos.

Kartu kyla klausimas, kodėl savivaldybės buvo apdovanotos, nepaisant nuvilnijusio čekiukų skandalo?

Ragina susiprotėti

Vienas pirmųjų apie tai savo socialiniame tinkle „Faceboook“ prabilo visuomenininkas Andrius Tapinas, pats ir užkūręs čekiukų skandalą.

„Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Europos Tarybos atstovė iškilmingame renginyje apdovanojo net 29 Lietuvos savivaldybes už nepriekaištingą demokratinį valdymą. 

Už ką? Už ką? Už nepriekaištingą demokratinį valdymą“, – taip savo „Facebook“ paskyroje rašė žymus visuomenininkas. A. Tapinas tokiems apdovanojimas prieštaravo ir ragino susiprotėti.

„Tarp apdovanotų buvo šios nepriekaištingai demokratiškai valdančios savivaldybės: 

Jonavos (meras už miestiečių pinigus lizingavosi du televizorius ir žmonai apmokėjo telefoną, o visas valdantysis skyrius atsiskaitinėjo dešimtimis mokėjimo kortelių ir greičiausiai masyviai tempė svetimus čekius, vyksta ikiteisminis).

Lazdijų (realiai nerasta nė vieno sąžiningo tarybos nario, kuris nebūtų bandęs piktnaudžiauti viešaisiais pinigais. Merė pati pateikė 42 skirtingas korteles ir žadėjo iki metų galo grąžinti nesąžiningai gautus pinigus, vyksta ikiteisminis).

Mažeikių (savivaldybės politikai važinėjo šimtus tūkstančių kilometrų, mokėjo šimtus eurų už internetą Kipre ir už dešimt kartų plaunamus automobilius žmogui, kuris neturi plovyklos, vyksta ikiteisminis).

Šiaulių („ėmėm, kiek priklausė“ – sakė Šiaulių politikai, kurie dabar laukia savo eilės keliauti į apklausas STT ikiteisminiame tyrime).

Tauragės (taip nepriekaištingai valdomas, kad prokurorai jau duoda vietos politikus į teismą, kad šie grąžintų greičiausiai nu****intus dešimtis tūkstančių eurų).

Vilniaus (buvęs meras už miestiečių pinigus pirko kaneles Prancūzijoje, vicemerė tapo Edyta Benzyna, nes tempė svetimus čekius, tarybos nariai jau sulaukė įtarimų dėl fiktyvių sutarčių ir dar vyksta ikiteisminis).

Kauno (ypač nepriekaištingai demokratiškai valdomas miestas, kurio tarybos nariai greičiausiai visi klastojo savo išmokų ataskaitas įrašydami ten pirmus į galvą šovusius skaičius, kad galėtų pasiimti maksimumą miestiečių pinigų, vyksta ikiteisminis).

Birštono (vietos politikų nuodėmės bus atskleistos penktadienį, bet amžinoji merė Dirginčienė irgi neblogai pasirūpino susirinkti maksimumą miestiečių pinigų su dešimtimis mokėjimo kortelių).

Tai tikrai visos jos vertos nepriekaištingo demokratinio valdymo apdovanojimo iš ministrės rankų“, – rašė A. Tapinas.

Nepritaria ir kai kurie politikai

Kandidatas į prezidentus, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas, ar vertėjo apdovanoti šias savivaldybes šiemet, konkretaus atsakymo nepateikė, bet „tarp eilučių“ buvo galima suprasti, kad šiems apdovanojimams politikas nepritaria.

„Labai teisingai klausiat, nes jeigu pasižiūrėtumėt į apklausas gyventojų, jos parodė, kad yra sumažėjęs pasitikėjimas savivalda po čekiukų skandalo. Tik tiek, kad, aišku, politikai ėmėsi iniciatyvos, kad jį išspręstų. 

Tad galime kelti klausimą, ar čia šiemet reikėjo apdovanot, ar nereikėjo. Kažkurioje vietoje reikia turbūt tą brūkšnį nubraukti.

Aš vėlgi nesu žinovas didelio to vertinimo, kas ten dar buvo vertinama ir ar buvo atsižvelgta į čekiukų skandalą, bet, matyt, kad ne, nes buvo apdovanotos savivaldybės, kurios į jį buvo patekusios…

Tai gal tiesiog ateityje, galvojant apie apdovanojimus, reikėtų įsivesti aiškesnius kriterijus, kad nekeltų abejonių“, – situaciją komentavo A. Veryga.

Kad pastaruoju metu galima girdėti apie ne vieną skandalą savivaldoje, pripažįsta ir „Transperancy international“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė. 

„Tikiuosi, kad tai, jog net 39 Lietuvos savivaldybės savanoriškai dalyvavo vertinime ir siekė Europos Tarybos gero demokratinio valdymo ženklo, yra jų noro tobulėti išraiška.

Ypač atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu girdime apie ne vieną skandalą savivaldoje, galimai susijusį su korupcija ir nesąžiningu politikų elgesiu. 

Taip pat šalyje kas ketvirtas gyventojas savivaldybes nurodo kaip labiausiai korumpuotas institucijas“, – kalbėjo I. Kalinauskienė. 

Nepaisydama to, moteris viliasi, kad tokie apdovanojimai paskatins savivaldybes būti atsakingesnes.

„Viliuosi, kad gautus apdovanojimus savivaldybių vadovai suvokia ir kaip atsakomybę nesustoti, stiprinti savo teikiamų paslaugų kokybę ir dar geriau įgyvendinti demokratinio valdymo principus praktikoje.

Taip pat dažniau remtis pirminiais duomenimis, siekiant įsivertinti ir geriau suprasti, ar veikia skaidriau ir ar priima labiau pagrįstus sprendimus. 

Labai norėčiau, kad šis įvertinimas paskatintų naujai išrinktas savivaldybių tarybas drąsiau imtis pokyčių ir kurti geruosius pavyzdžius savo veikloje“, – pridūrė „Transperancy international“ Lietuvos skyriaus vadovė.

Paraiškas pateikė 39 savivaldybės

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai nėra politikų asmeninių veiksmų įvertinimas, o visos savivaldybės nuveiktų darbų vietos gyventojų gerovei vertinimas. 

Be to, ministerija atkreipia dėmesį, kad savivaldybes vertino ne tik Vidaus reikalų ministerija, bet ir Europos Taryba.

O Europos Tarybos ženklą Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos metu savivaldybių vadovams įteikė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Europos Tarybos atstovė Claudia Luciani.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos pranešimu, šiemet savanoriškai dalyvauti vertinime paraiškas pateikė 39 šalies savivaldybės.

Pirmajame vertinime 2020 m. dalyvavo 35 savivaldybės, o apdovanota – 14 jų. Šiemet dvylika savivaldybių – dvigubai daugiau.

Europos Tarybos aprobuotus klausimynus pildė vertinime dalyvavusių savivaldybių gyventojai, tarybų nariai ir savivaldybių administracijos darbuotojai. 

O patys klausimai buvo apie dalyvavimą ir atstovavimą, sąžiningų rinkimų organizavimą, savivaldybės skaidrumą ir atvirumą, etišką elgesį, kompetenciją ir produktyvumą, žmogaus teises, atskaitomybę ir kita. Įvertinus atsakymus, reikiamą balų skaičių surinko 29 savivaldybės.

Vertinimo procesą stebėjo ir rezultatus tvirtino specialiai tam tikslui iš Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Mykolo Romerio universiteto, Viešojo valdymo kompetencijų tinklo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryta ELoGE nacionalinė grupė.

Kitas vertinimas numatomas 2026 m.