Už vaikų pagrobimą nuteisti Vilčinskai toliau siekia surengti bylos nagrinėjimą teisme

Rugsėjo 13 dieną priimta nutartis apskųsta Kauno apygardos teismui, ketvirtadienį skundas buvo perduotas nagrinėjimui, BNS informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Anksčiau teismui paduotame prašyme, pavadintame reikalavimu, buvo nurodoma, kad jie reikalauja surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme, tačiau, pasak teismo, jokių pagrindų ir motyvų šiam reikalavimui pagrįsti jie nenurodo – jis nebuvo pasirašytas parašu ir skundą sudarė tik vienas sakinys.

Dabar pateiktu skundu, prašydamas panaikinti ankstesnę teisėjos nutartį, Mindaugas Vilčinskas teigia, kad prisipažino kaltas vien todėl, kad būtų paleistas į laisvę. 

Įstatymas numato, jog kaltinamasis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vilčinskai su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Teismui pateiktame prašyme asmenys nenurodė, kad nesutinka su bausmės paskyrimu, todėl teismas informavo, kad neturi įstatyminio pagrindo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Vilčinskui už trijų savo vaikų pagrobimą ir kėsinimąsi neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo skirta 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, tuo metu taikant intensyvią priežiūrą.

Teismo nurodytu adresu vyras privalės būti nuo 22 val. iki 6 val., tai bus kontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Be to, jis įpareigotas per keturis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programose.

M. Vilčinskui skirtas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Panaši bausmė skirta ir Ingai Vilčinskienei, tik jos arešto bausmė atidėta dešimčiai mėnesių. Iš suėmimo ji paleista anksčiau.

Kaip skelbta, liepos 18-ąją sutuoktiniai, atvykę į Kaune esantį Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, nusivedė vaikus prie automobilio „Fiat“, jėga nustūmė socialinę pedagogę ir be sutikimo įsisodino mažamečius į automobilį – teismas konstatavo, kad taip Vilčinskai pagrobė savo vaikus iš vietos, kur jie buvo teisėtai apgyvendinti.

Trys penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikai su tėvais bei juos vežęs asmuo sulaikyti rugpjūčio 1 dieną, kai kėsinosi nelegaliai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.

Šių metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu vaikai iš šeimos buvo paimti, nes tėvai naudojo savo valdžią priešingai jų interesams.

Nurodoma, kad tėvai neleido vaikų į ugdymo įstaigas, vengė tikrinti jų sveikatą, nebendravo su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, neadekvačiai vertino esamą šeimos situaciją ir teigė nepripažįstantys Lietuvos valstybės bei joje galiojančių teisės aktų.

Lapkritį Kauno apylinkės teismas neviešuose posėdžiuose nagrinės Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo – vaiko teisių specialistai prašo apriboti tėvų valdžią mažamečių vaikų atžvilgiu.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.