Ūkininkų lyderis: tokios maisto produktų kainos – visiška nesąmonė, o mes to nesuprantame

„Mums, ūkininkams, iš viso neina suprasti, kodėl krentant maisto žaliavų kainoms, parduotuvių lentynose matome tokius brangius maisto produktus“, – prisipažįsta Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Jis perspėja, kad žaliavų supirkimo kainoms dar labiau nukritus, ūkininkams teks ieškotis kitų darbų, nes jau dabar žemės ūkio produktų supirkimo kainos nedengia jų gamybos savikainos.

Kas pelnosi iš aukštų kainų?

Raimundas Juknevičius

R. Juknevičius paaiškino, kad pagrindinė duonos žaliavos grūdų kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėjusi kone 100 eurų už toną.

Pienas, kuris po perdirbimo tampa įvairiais pieno produktais, iš ūkininkų superkamas itin mažomis kainomis ir jos nekyla visus šiuos metus.

„Lietuvos ūkininkai už pieną gauna vieną mažiausių kainų Europos Sąjungoje. O pieno produktai parduotuvėse Lietuvoje yra vieni brangiausių Europos Sąjungoje.

Paradoksas, kai už žaliavą sumokame bene mažiausią kainą, o parduotuvių lentynose yra viena didžiausių kainų. Klausimas, kur nusėda šitas skirtumas. Ar yra objektyviai pateisinamos priežastys, kodėl taip yra“, – sakė jis.

Ūkininko nuomone, Lietuvoje yra palankios sąlygos prekybininkams ir gamintojams diktuoti sąlygas vartotojams.

„Kai vartotojams diktuojamos kainos, pagal apibrėžimą tai yra monopolis, – pastebėjo R. Juknevičius. – Tiek prekyboje, tiek perdirbime yra per daug monopolio ar panašių santykių į monopolį. O valstybė laikosi labai liberalios politikos ir stengiasi visiškai nesikišti į rinkos reguliavimą.“

R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad taip yra ne visur: į rinkos reguliavimą aktyviai kišasi Prancūzija, Ispanija, esą todėl šiose šalyse nėra drastiško skirtumo tarp pieno žaliavos supirkimo kainų ir pieno produktų kainų lentynose.

Kitur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, tokio reguliavimo nereikia, nes yra sveika ir pakankama konkurencija tiek tarp prekybos tinklų, tiek tarp perdirbėjų ir maisto produktų gamintojų.

„Lietuvos Konstitucija nurodo, kad veikia laisvoji rinka, bet pagrindiniame įstatyme taip pat nurodoma, kad valstybė turėtų kištis į rinką, kai tampa nenormali. Na, negali būti taip, kad vartotojas būtų skriaudžiamas monopolininkų“, – sakė ūkininkas.

R. Juknevičius apgailestavo, kad valstybė toliau laikosi nuošaliai, todėl esą monopolininkai toliau naudosis esama padėtimi ir statys vartotojus ant ausų.

„Padėtį nebent pakeistų į rinką įsilieję nauji žaidėjai, kurie sugriautų tokią situaciją. Bet matome, kad bent mažmeninėje prekyboje atėję nauji „mažų kainų“ tinklai nieko nekeičia ir prisitaiko prie esamos rinkos.

Nauji ir seni didieji tinklai nelinkę tarpusavyje labai konkuruoti. Visiems patinka turėti dideles maržas ir gerai uždirbti, todėl nematome peštynių tarp prekybos tinklų“, – svarstė Lietuvos ūkininkų lyderis.

Kartu R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad daugelis senųjų ES šalių palaiko smulkiuosius prekybininkus ir smulkiuosius gamintojus. „O mūsų rengiama mokesčių reforma, regis, nukreipta į tos verslios visuomenės dalies didesnį apmokestinimą ir nuolaidas stambiajam kapitalui. Taip labai stipriai atitolstame nuo gerovės valstybės sampratos“, – mano jis.

Perka prastesnius produktus

Nepriklausomo racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas aiškina, kad gamybininkai ir prekybininkai nemažina kainų, nes maisto produktų vartojimas yra stabilus, nepriklausomai nuo kainų lygio, o produktus atpiginus, esą sumažėtų verslo pajamos, nes vartojimas atitinkamai neišaugtų.

R. Juknevičius sutinka su tokiu vertinimu ir teigia, kad žmonės savo noru mėnesį nevalgyti nesugebėtų, tačiau lietuviai, išaugus kainoms, renkasi prastesnės kokybės maisto produktus.

„Faktas tas, kad dabar keičiasi maisto vartotojų racionas. Darosi labai akivaizdu, kad, pabrangus maistui, o pajamoms nespėjus pakilti, didesnė dalis žmonių jau yra priversti taupyti maisto sąskaita. Todėl parduotuvių lentynose vis populiaresni tampa produktai, kurių kalorijos pigesnės“, – teigė R. Juknevičius.

Ūkininko pastebėjimu, žmonės Lietuvoje anksčiau daugiau pirkdavo gurmaniškų, kokybiškų, net neįprastų produktų, augo ekologiškos ir išskirtinės kokybės ženklo produkcijos poreikis.

„Taip buvo, kol augo pajamos, o maistas iki kainų kilimo 2021 m. buvo vienas pigiausių Europoje“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Tuomet, pasak jo, maisto kainos Lietuvoje siekė 80 proc. ES maisto kainų vidurkį, o dabar Lietuva patenka į ES šalių narių penketuką, kur kainos yra aukščiausios.

Pabrango dvigubai

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per dvejus metus maisto kainos Lietuvoje kilo apie 45 proc. „Pricer.lt“ teigia, kad tarp 2020 m ir 2023 m. jos augo apie 50 proc.

2023 m. liepos mėn. „Pricer.lt“ fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio palyginimas su 2021 m. liepa rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 31,9 proc.

Labiausiai per dvejus metus brango vištų kiaušiniai, batonai, juoda duona, pienas, grietinė. Antai M dydžio vištų kiaušinių kaina padidėjo 116,5 proc., pigiausio batono – 88,9 proc., „Vilniaus duonos“ raikyto „Sumuštinių“ batono – 88,3 proc.

Pigiausias 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas per dvejus metus pabrango 79,8 proc., pigiausia 30 proc. riebumo grietinė – 75 proc., kava „Jacobs Kronung“ – 70,4 proc., pigiausias smulkus baltasis cukrus – 68,4 proc.

„Pricer.lt“ teigia, kad prekės, kurios pirkėjo krepšelyje atsiduria kiekvieną dieną, brango daugiau nei ar arti 100 proc.