Tyrimo duomenimis, beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos

Tyrimo duomenimis, teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėn. buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, – daugiausia tarp mažiausias pajamas­ (iki 300 eurų atskaičius mokesčius) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau net ir gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija.

Tuo metu 57 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių, kurie uždirba 301–1000 eurų, sako, kad išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės. Taip teigia ir 38 proc., gaunančių 1001–1300 eurų siekiančias pajamas, bei 35 proc. uždirbančių 1301–1600 eurų. Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, žmonėms, kurių išlaidos viršija pajamas ar yra joms lygios, verta prisiminti laiko patikrintas finansų valdymo taisykles ir daugiau dėmesio skirti biudžeto planavimui.

„Gyvenant nuo algos iki algos kiekvienas finansinis netikėtumas gali gerokai išmušti iš vėžių. Jei mėnesio pabaigoje turime tik tiek lėšų, kiek jų pakaktų patenkinti būtinuosius poreikius iki kito atlyginimo, neplanuotos, tačiau neišvengiamos didesnės išlaidos kels didžiulę įtampą ir vers bristi į skolas“, – sakė J. Cvilikienė.

Finansų ekspertės teigimu, tam, kad neatsidurtume finansinėje duobėje, būtina susidaryti mėnesio biudžetą. Anot jos, tam tiks ir paprasčiausia „Ecxel“ lentelė, kurioje gaunamos pajamos būtų paskirstytos į išlaidų eilutes. Tačiau šiandieną tokią užduotį dar labiau palengvina išmaniosios programėlės, tokios kaip „Wallet“, „Monefy“ ar „Mint“, išlaidų sekimo įrankiai banko programėlėse.

Saugumo ir kontrolės didinimas

J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie biudžetą, prie būtinųjų išlaidų taupymas paminėtas ne atsitiktinai. Tai – itin svarbus įgūdis ir reikšmingas finansinio saugumo garantas.

Anot jos, vos 18 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, jog jaučia finansų kontrolę.

„Egzistuoja kaip pasaulis sena taisyklė, jog gavus pajamas pirmiausia turėtume susimokėti sau – atidėti dalį pajamų taupymui. Neretai tie žmonės, kurie išleidžia visas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria ir su sunkumais kaupiant finansinį rezervą. Vis dėlto turint santaupų atlaikyti finansinius sukrėtimus yra daug paprasčiau, jos gerokai padidina finansinio saugumo ir ramybės jausmą“, – tikino ekspertė.

Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, J. Cvilikienė pataria pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą šių metų sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.