Tyrimas: kas dešimtas moksleivis Lietuvoje kasdien rūko cigaretes

„Stebime, kad alkoholio vartojimas pastaraisiais metais nedidėja, tačiau 1 iš 6 Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Šita tendencija yra didėjanti, jeigu vaikas yra vyresnėje klasėje“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė visuomenės sveikatos specialistė.

„Ir svarbu pabrėžti, kad tendencija yra ryškesnė tarp merginų nei tarp vaikinų bei daugiau negu pusė 11 klasės mokinių reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus“, – pridūrė tyrėja.

Kalbėdama apie Lietuvos mokinių rūkymo tendencijas, A. Slapšinskaitė-Dackevičienė pabrėžė, jog kas dešimtas jaunuolis rūko įprastas cigaretes, o kas penktas – elektronines.

„Svarbu pabrėžti, kad 1 iš 10 mokinių kasdien vartoja tabako gaminius, tačiau naujai mėginančių vartoti šią psichotropinę medžiagą mažėja. Vaikai dažniau vartoja įprastinius tabako gaminius, tabako gaminių vartojimas labiausiai paplitęs tarp vyresnio amžiaus mokinių“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė.

„Kalbant apie mokinių tendencijas per pastarąsias 30 dienų rūkyti elektronines cigaretes, tai turime pabrėžti, kad kas penktas Lietuvos mokinys rūko elektronines cigaretes“, – pažymėjo A. Slapšinskaitė-Dackevičienė, pridurdama, kad elektroninių cigarečių rūkymas populiaresnis tarp merginų ir vyresnio amžiaus jaunuolių.

Per pastaruosius 12 metų tarp mokinių nežymiai auga ir kanapių vartojimas. Pasak visuomenės sveikatos specialistės, kas dvyliktas apklaustas mokinys per pastarąjį mėnesį vartojo kanapes.

„Praktiškai nuo 2010-ųjų metų stebime labai švelniai, nežymiai didėjančią tendenciją, tačiau ji yra didėjanti. Kas dvyliktas apklaustas mokinys per pastarąsias 30 dienų vartojo kanapes. Matome, kad kanapes vartoja apie 9,2 proc. vaikinų ir 6,9 proc. merginų“, – kalbėjo ji.

Prastėja vaikų pasitenkinimas gyvenimu

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus dr. Kastyčio Šmigelsko, paskutinius ketverius metus stebimas vaikų pasitenkinimo gyvenimu suprastėjimas. Jis pridūrė, kad vyresnių klasių moksleiviai yra mažiau patenkini gyvenimu.

„Anksčiau buvo stebima tendencija, kad vis gerėjo ir gerėjo vaikų pasitenkinimas gyvenimu, bet per paskutinius ketverius metus stebimas suprastėjimas. Matome, kad vyresnių klasių moksleiviai ir mergaitės yra jautresnė grupė negu berniukai ir jaunesnių klasių moksleiviai“, – konferencijoje duomenis pristatė profesorius.

K. Šmigelskas aptarė ir padidėjusį mokinių socialinių tinklų naudojimą. Pasak jo, 17 procentų moksleivių turi 5 ir daugiau simptomų, rodančių socialinių tinklų priklausomybės riziką.

„Socialinių tinklų naudojimas dabar yra padidėjęs. Prieš ketverius metus buvo apie 12 procentų moksleivių, kurie jau turėjo 5 arba daugiau simptomų, rodančius socialinių tinklų priklausomybės riziką“, – sakė profesorius.

„Dabar ta dalis dar šiek tiek ūgtelėjo iki 17 procentų. Natūralu, kad prie to prisidėjo saviizoliacija ir karantinas, kurie priverstinai perkėlė visą eilę gyvenimo į virtualią erdvę“, – pridūrė jis.

Auga patyčių dažnis internete

K. Šmigelsko teigimu, įprastinių patyčių mokyklose rodiklis mažais tempais gerėja. Tačiau vis dar 27 proc. 5–9 kl. Moksleivių nurodo, jog iš jų dažnai tyčiojamasi.

„Ką matome, tai kad rodiklis bendrų, įprastinių patyčių faktiškai nesikeičia, tiesiog labai mažais tempais gerėja. 27 procentai jaunuolių 5–9 klasėse nurodė, kad iš jų dažnai tyčiojamasi“, – teigė profesorius.

„Kita vertus, 11-okai tik 12 proc. tą nurodė, kas reiškia, kad su vyresnėmis klasėmis problema tampa mažiau paplitusi“, – pažymėjo jis.

K. Šmigelskas atkreipė dėmesį, kad mažėjant patyčių mokyklose, jų daugėja internete.

„Kita vertus, dėl interneto ir bendravimo internete gausėjimo, didėjimo, natūrali pasekmė, kad ir patyčių dažnis internete yra didėjantis. Tiesa, jis nėra tiek jau didelis, 14 procentų, bet tai irgi svarbus dalykas“, – pabrėžė profesorius.

HBSC tyrimas yra vienintelis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Europoje, vykdomas pagal vieningą tyrimo protokolą 51 šalyje. Tai pagrindinė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vaikų sveikatos ir gyvensenos stebėsenos priemonė, vykdoma kas 4 metus.

Lietuvoje šis tyrimas vykdomas nuo 1994 m.

Tyrimo vykdytojas Lietuvoje – LSMU Sveikatos tyrimų institutas.