Tyrimas atskleidė, kad kas antram pensininkui neužtenka pinigų kelionėms

Naujausia bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad dabartiniams pensininkams skirti pajamų laisvalaikio pramogoms tampa dideliu iššūkiu.

Nors vasara yra populiariausias dirbančiųjų atostogų metas, kurį daugelis išnaudoja kelionėms, išėjusieji į pensiją nebegali taip laisvai tęsti šios tradicijos. SEB tyrimo duomenimis, kas antram pensininkui neužtenka pinigų kelionėms užsienyje (Lietuvoje – 51 proc. Estijoje – 53 proc., Latvijoje – 48 proc.).

Turintys pakankamai pajamų šiai veiklai nurodė mažiau negu dešimtadalis (8 proc.) lietuvių respondentų, 5 proc. latvių ir tik 1 proc. estų. 

Kelionėms po Lietuvą nepakankamai turintys pinigų nurodė 28 proc. lietuvių respondentų (visiškai pakanka – 13 proc.), po Latviją 18 proc. latvių respondentų (visiškai pakanka – 22 proc.), o po Estiją – 31 proc. estų respondentų (visiškai pakanka – 6 proc.). 

„Tokie pavyzdžiai rodo, kaip smarkiai staiga sumažėjusios pajamos gali lemti gyvenimo kokybę.

Žmogui reikia iš naujo susidėlioti prioritetus ir iš daugiau negu dvigubai mažesnio biudžeto sumokėti būsto mokesčius, nusipirkti maisto, higienos priemonių ir vaistų.

Rekordinė infliacija, kurią matėme 2022 metais, dar labiau apsunkino pensininkų gyvenimą“, – teigia bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius. 

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2023 metų gegužę buvo 539 eurai*, o pirmą šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių  – 1 218 eurų**.

Vis dėlto prognozės dar liūdnesnės: skaičiuojama, kad 2040 metais „Sodros“ pensija sudarys tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo.

„Padėti užsitikrinti didesnę pensiją gali papildomas kaupimas ateičiai. Skaičiuojama, kad žmonių, kaupiančių antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, pensija gali sudaryti 80 proc. buvusių pajamų.

Tai palyginti nedidelis pajamų sumažėjimas: žmonės ne tik galėtų įsigyti būtinųjų prekių, bet ir tęsti pamėgtus laisvalaikio užsiėmimus“, – sako T. Peciukevičius. 

Daugiausiai pajamų į pensiją išėję žmonės gali skirti hobiui, pavyzdžiui, sodininkystei ar žvejybai. Lietuvoje ir Latvijoje tam pinigų visiškai užtenka kas penktam, o Estijoje – kas dešimtam respondentui. Sporto veiklai pinigų gali skirti 14 proc. Lietuvos, 11 proc. Latvijos ir tik 4 proc. Estijos pensininkų.

Respondentai nurodo, kad pinigų trūksta ir šeimos susibūrimams: Lietuvoje tam skirti pinigų neišgali penktadalis (20 proc.), Estijoje – 14 proc., o Latvijoje – 10 proc. respondentų. Panaši situacija ir su kultūriniais renginiais – į teatrą ar koncertą sau leisti nueiti gali tik 14 proc. lietuvių, 5 proc. estų ir 13 proc. latvių pensininkų. 

*2023 metų liepos mėnesio „Sodros“ duomenys 

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai. 

** Valstybinės duomenų agentūros duomenys https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai. 

2023 metų kovą bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu tyrimą Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje atliko įmonė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo po 1 000 18–74 metų kiekvienos šalies gyventojų, į su pensiją susijusius tyrimo klausimus atsakė tik gyventojai, nurodę, kad gauna pensiją.