TS-LKD frakcijos seniūnė apie sunkius kaltinimus Bartoševičiui: esu šokiruota

„Esu šokiruota, manau visi. Nežinau, ką daugiau pasakyti, teisėsauga, matyt, išsiaiškins. Man klausimas buvo pristatytas dėl pasitraukimo, kad tai buvo dėl asmeninių priežasčių“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R. Morkūnaitė-Mukulėnienė.

Politikė teigia apie K. Bartoševičiui pateiktus kaltinimus anksčiau nežinojusi. Pasak jos, parlamentaras prieš savaitgalį ją tiesiog informavo apie savo sprendimą trauktis iš Seimo nario posto.

„Gal labai nenustebau, nes buvau per šią kadenciją girdėjusi tokių pasvarstymų iš jo pusės, tai tiesiog priėmiau tai kaip apsisprendimą. Ir šiandieną ką matau spaudoje – šokiruoja“, – pridūrė ji.

Konservatorė akcentavo, kad ši situacija yra „nemenkas smūgis“.

Vis tik R. Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad K. Bartoševičius pats priėmę sprendimą trauktis iš Seimo. Politikė akcentuoja, kad tai turėtų palengvinti darbą ir teisėsaugai.

„Dabar jau vertinant iš to, kiek viešumoje informacijos yra, tai, matyt, jeigu jis turėjo kažkokių indikacijų, turbūt yra gerai, kad jis priėmė tokį sprendimą.Tai palengvina turbūt ir teisėsaugai darbą ir tos neliečiamybės atsisakymas yra tinkamas žingsnis“, – sakė ji.

TS-LKD seniūnė taip pat pažymėjo, kad K. Bartoševičius nėra partijos narys – jis į Seimą buvo išrinktas pagal sąrašą.

ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.

Vis tik, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė kreipimesi Seimo pirmininkę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.

Baudžiamasis kodeksas skelbia, jog 150 straipsnio 4 dalis apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris, įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį.

Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.

Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu.

Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.