Teismų reformai priekaištų turi ir opozicija, ir koalicijos partneriai: tęsiamas regionų naikinimas

Pertvarką kritikuojantys parlamentarai pabrėžia, kad planuojamas dalies teismų rūmų naikinimas pablogins teisinių paslaugų prieinamumą regionuose, žmonėms bus nepatogu keliauti į kituose miestuose esančius teismus, o teisėjų algos dėl reformos esą ženkliai nepadidės.

Seimas savaitę po pateikimo pritarė ir nutarė svarstyti Teisingumo ministerijos teiktą teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma reformuoti teismų sistemą.

Reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.

Pertvarkos projektą ministerijai padėjo ruošti ir Teisėjų taryba.

Teismų reformoje numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai.

Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra.

Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.

Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.

Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.  

Lazdijuose – vienas teisėjas

Seimo nariams teismų pertvarkos projektą pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tikino, kad pokyčiai būtini, mat kai kuriuose regionuose teismų, teisėjų, teismų pastatų infrastruktūros situacija yra itin prasta.

„Šiai dienai, deja, situacija šiuose (apylinkių teismuose – ELTA) pastatuose yra tokia, kad turime po 1 ar 2 teisėjus.

Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją, 2000 kvadratinių metru ploto patalpos. Darbo krūvio užtikrinti mes negalime“, – pavyzdį pateikė E. Dobrowolska.

Anot jos, Lazdijų teismo rūmų pavyzdys rodo, jog susidariusioje situacijoje nukenčia tiek teisėjai, tiek ir visuomenė. Be to, E. Dobrowolskos teigimu, kyla grėsmė ir teisingumo vykdymo kokybei.

„Lazdijuose mes turime vieną teisėją, jis neturi galimybės specializuotis. Visos bylos – civilinės, administracinės, baudžiamosios – keliauja pas vieną teisėją.

Gyvendamas tame regione, tu žinai, kas nagrinės tavo bylą“, – pažymėjo ministrė.

Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4,35 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui ir inovacijų plėtrai teismuose. 

Opozicija įžvelgia regionų naikinimą

Eltos kalbinta didžiausios Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė teigė, kad dauguma jos frakcijos bendražygių kritiškai vertina teismų reorganizavimo įstatymų paketą.

Jos įsitikinimu, ši reforma, kurios metu būtų naikinami ir dalis teismų rūmų, pakenktų šalies regionams.

„Viskas traukiasi iš regionų ir tas jau prasidėjo nuo atvažiuojančių bibliotekų, baigsis atvykstančiais teismais.

Tokiu principu mes tikrai labai greitai susinaikinsime patys save“, – dėstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė.

G. Burokienė atkreipė dėmesį, kad dalį teisinių paslaugų siūloma perkelti į elektroninę erdvę, bet, pasak jos, toli gražu ne visa visuomenė yra įgudusi naudotis elektroninės erdvės priemonėmis.

LVŽS atstovės manymu, viešosios paslaugos turi išlikti kuo arčiau žmonių, tad ir teismai neturėtų tapti išimtimi.

„Optimizuojame kultūros centrus, mokyklas, dabar einame link teisingumo, kitų viešųjų paslaugų. Visos paslaugos tolsta iš regionų. Tuo metu infrastruktūrą, į kelius, kad galima būtų iki centrų patogiau nuvažiuoti, neinvestuojama.

Tai kur mes einame? Ką mes norime pasiekti? Atrodo, kad norime padaryti tris miestus Lietuvoje. Dabartinė valdžia regionams nepalankūs, ten galbūt yra ne jų rinkėjai“, – piktinosi G. Burokienė.

Teisingumo ministerijos siūlomą teismų sistemos reformą skeptiškai vertina ir opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

Tą Eltai patvirtino frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Jis teigė apie teismų pertvarką kalbėjęs su patyrusiais teisėjais, kurie taip pat kritikavo ministerijos planą.

„Jie sakė, kad darote klaidą, jei uždarote teismus rajonuose. Geriau jau, kad teisme dirbtų kad ir vienas teisėjas. (...)

Negerai, kai iš regionų išimamos tam tikros įstaigos, institucijos ir perkeliamos į centrus. Yra tam tikrų situacijų, kai teisme reikia labai greitai priimti sprendimą, pavyzdžiui, kai policija susidūrė su kažkokiu įvykiu ir reikia greitai priimti teisme sprendimą dėl asmens suėmimo.

Žmonėms gali iškilti kitų skubių klausimų, kai reikia kreiptis į teismą, tai jiems reikėtų važiuoti iš vieno rajono į kitą rajoną“, – aiškino A. Butkevičius.

Jo įsitikinimu, panaikinus dalį teismų rūmų, atsiras daugiau nepatogumų ir teisėjams, ir teisėsaugos institucijoms, ir regionuose gyvenantiems žmonėms.

„Socialiai remtiniems žmonėms priklauso advokatų paskyrimas. Jis eina į savivaldybę, dėl to kreipiasi. O kur jis galės po reformos eiti?

Jis neis į savivaldybę, kurioje teismo rūmai jau panaikinti, jam gali tekti važiuoti į didmiestį, tarkime, Marijampolę, bet galbūt žmogus ten nežino, kur tas teismas yra.

Taip institucijų beieškodamas žmogus gali praleisti teisminių procesų terminus“, – dėstė A. Butkevičius.

Teismų reforma abejonių kelia ir opozicijoje Seime dirbantiems socialdemokratams. Socdemų frakcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas.

Jis tvirtino netikintis, kad minima pertvarka pavyktų sutaupyti valstybės lėšų.

„Kaip jau įprasta, vežimas statomas prieš arklį. Pavyzdžiui, žadama, kad procesiniai veiksmai bus atliekami „kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos“.

Bet tai reiškia, kad teisėjai ir teismo darbuotojai – jeigu jų dar liks – turės keliauti į kitus teismo rūmus, jiems reikės transporto priemonių, vairuotojų, patalpų, transporto priemonių draudimo ir pan.

Visa tai kainuoja, o kur lėšos ir biudžetai? Reformos autoriai šiuos klausimus palieka spręsti patiems teismams?“ – stebisi parlamentaras.

Socdemas stebisi ir kai kurių teismų rūmų sujungimo iniciatyva. J. Sabatausko manymu, šiuo aspektu negalima vadovautis tik buhalteriniais kriterijais, būtina atsižvelgti į miesto ar miestelio situaciją, teisėsaugos pasiekiamumą, net vietovės ekonominę reikšmę.

„Lieka daug neatsakytų klausimų dėl teisėjų darbo krūvio nustatymo. Ar darbai tiesiog bus permesti ant paskutinių likusių teisėjų pečių, nedidinant atlygio? Ar taip tikimasi „pagerinti teisingumo vykdymo kokybę“, – svarstė opozicijos atstovas.

Stebisi ir koalicijos partneriai

Laisvės partijos valdančiojoje koalicijoje partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Antanas Matulas Eltai sakė, kad dalis jo frakcijos kolegų, ypač vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti politikai, abejoja Teisingumo ministerijos siūloma teismų reforma.

Visų pirma, anot jo, dalies teismų rūmų naikinimas nėra pagrįstas, jis gali sukelti daug nepatogumų regionuose gyvenantiems žmonėms.

„Pavyzdžiui, siūloma naikinti Pasvalio teismo rūmus ir priskirti juos Biržų rūmams.

Niekada pasvaliečiai į Biržus nevažiuoja, jie važiuoja į restoraną „Alaus kelias“, gal prie ežero. Sprendimas ten perkelti rūmus yra blogas, ten autobusų per savaitę gal du ar trys važiuoja“, – komentavo A. Matulas.

Konservatorius teigė netikintis, kad inicijuojama teismų reforma pavyktų sutaupyti daug valstybės lėšų ar reikšmingai padidinti algas teisėjams.

„Pasvalio teismo rūmų išlaikymas kainuoja 16 tūkstančių eurų per metus, Pakruojo teismo rūmų – dar pigiau, nes dar ir valstybė kažkiek padeda. Eilinį kartą naikinamos darbo vietos regionuose, savivaldybėse.

Tą patį jau patyrėme su miškų urėdijomis, su prokuratūromis, su mokesčių inspekcijomis ir dabar tęsiamas regionų naikinimas dėl to, kad savivaldybėje panaikinant teismo rūmus, savivaldybė neteks apie 15-20 darbo vietų. O žmonėms bus nepatogu gauti paslaugas“, – piktinosi parlamentaras.

A. Matulas pabrėžė manantis, kad dėl siūlomų teismų pertvarkų regionuose būtų panaikinta dalis darbo vietų.

„Aš tikrai nebalsuosiu už tokią pertvarką ir bandysiu įtikinti ir frakciją, ir pačią ministrę, kad būtų peržiūrėti srautai, pertvarkos kryptys“, – reziumavo pašnekovas.

Liberalų atstovas pertvarkai neprieštarauja, bet kelia klausimą dėl paslaugų prieinamumo

Eltos kalbintas Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška tvirtino, kad jam suprantamas dalies parlamentarų pastabas apie būtinybę išsaugoti darbo vietas regionuose, tačiau kartu pabrėžė, kad pertvarkant valstybės tarnybą, siekiant efektyvumo, teismai neturėtų likti išimtimi.

„Norai norais, bet reikia žiūrėti į valstybės galimybes. Štai vienas iliustruojantis skaičius – jeigu viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 364 tūkstančiai darbuotojų, kas sudaro 29 procentus nuo dirbančiųjų, tai Europos Sąjungos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse vidurkis yra 18 procentų.

Taigi, akivaizdu, kad valstybė ir Vyriausybė, ir mes, kaip politikai, elgtumėmės nusikalstamai, nieko nedarydami, todėl viešojo sektoriaus pertvarka visuose lygmenyse, teismų – taip pat, yra būtina. Kitaip laukia nepakeliama našta, kurią, jei paliktume ateinančioms kartoms, ją būtų dar sunkiau panešti, išspręsti problemas“, – dėstė R. Juška.

Anot parlamentaro, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlomą teismų reformą vertina pozityviai, tačiau kartu kelia tam tikrą sąlygą – teismų teikiamos paslaugos negali nutolti nuo regionuose gyvenančių žmonių, paslaugų kokybė neturėtų pablogėti.

„Esminis dalykas – kaip bus užtikrinta paslauga. (...) Tai, kad paslaugos visiškai nenutols nuo gyventojų, (teisingumo – ELTA) ministrė patikino.

Kaip bus, parodys gyvenimas. (...) Paslaugų kokybė po pertvarkos negali nukentėti, paslaugų kokybė turi būti užtikrinta ne tik ne blogesnio lygio, o dar ir aukštesnio lygio“, – aiškino R. Juška.