Teismas išteisino Antaną Kandrotą-Celofaną dėl šmeižimo

Kauno apylinkės teismas praėjusių metų lapkritį buvo nuteisęs A. Kandrotą-Celofaną dėl šmeižimo, skyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisė iš jo nukentėjusiajam 400 eurų neturtinės žalos.

Tačiau šį sprendimą A. Kandrotas-Celofanas apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui, kuris vyrą išteisino. Teismas nutarė, kad A. Kandrotas-Celofanas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 „A. Kandrotas nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo, o per visuomenės informavimo priemones viešai pasisakydamas apie nukentėjusįjį tik išsakė savo subjektyvią nuomonę.

Kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad A. Kandrotas būtų supratęs, jog jo žodžiai yra neteisingi ir būtų siekęs tyčia paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo, byloje nėra“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. Kandroto-Celofono paskleista informacija apie asmenį, jo galimai padarytas nusikalstamas veikas jau viešai egzistavo, buvo viešai prieinama.

Iš baudžiamojoje byloje esančių publikacijų (jų ištraukų) iš internetinės naujienų svetainės „Delfi“, žiniatinklio „Kas vyksta Kaune“, dienraščio „Lietuvos rytas“ matyti, kad šiose publikacijose buvo paskelbta informacija apie nukentėjusiojo Š. M. sulaikymą įtariant, kad jis galimai tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.

Šiose publikacijose, anot teismo, minimas ir prokuroras D. P., apie kurį informaciją paskleidė A. Kandrotas-Celofanas.  

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad informacija apie nukentėjusiajam pareikštus įtarimus dėl galimai A. Kandroto-Celofano pasisakymuose minimų nukentėjusiojo nusikalstamų veikų padarymo ir jo sulaikymo 2020 m. gegužės 14 d. (ir vėliau) buvo paskelbta viešai visiems prieinamose visuomeninio informavimo priemonėse, o apie tai rašė ir tai publikavo ne A. Kandrotas-Celofanas.

Taip pat, kaip pastebėjo teismas, visuomenės informavimo priemonėse apie nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą viešai ir visiems prieinamai buvo skelbiama ankščiau, nei nukentėjusiajam pareikštus įtarimus pradėjo komentuoti A. Kandrotas-Celofanas.

„Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. Kandrotas ir nukentėjusysis buvo pažįstami dar iš ankščiau, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime A. Kandrotas buvo apklaustas kaip liudytojas, o tai patvirtina, kad rašydamas komentarus A. Kandrotas buvo įsitikinęs šių faktų buvimo tikrumu“, – teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.  

Specialisto išvadose buvo nurodyta, kad A. Kandroto-Celofano pasisakymai apie nukentėjusįjį buvo konstatuojamojo pobūdžio, tačiau specialistas vertino tik pačių pasisakymų turinį, neatsižvelgdamas į tai, kad A. Kandrotas-Celofanas savo viešus pasisakymus suformulavo tik po viešai publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį, todėl pats savaime konstatuojamojo pobūdžio pasisakymų turinys neleidžia spręsti apie A. Kandroto-Celofano tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Kandrotas-Celofanas, pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo apšmeižti, o tik viešoje vietoje polemizuodamas apie nukentėjusiojo, jo įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusiajam nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu.

Be to, nukentėjusysis yra viešas asmuo, todėl, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, politiko ar kito viešo asmens kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens.

Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, teismas paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.