Tarptautinis valiutos fondas pabrėžia Lietuvos ekonomikos atsparumą, tačiau ragina laikytis apdairios politikos
Aukštos infliacijos kontekste svarbu užtikrinti fiskalinės ir pinigų politikos koordinaciją, taikant tikslines paramos priemones. Būtina tęsti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius.
Apie tai skelbia Tarptautinio valiutos fondo ekspertai po praėjusią savaitę Lietuvoje vykusio vizito, kurio metu Lietuvos ekonominė situacija ir perspektyvos buvo aptartos su šalies institucijų atstovais.
„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą sukrėtimams ir išlieka augimo kelyje net ir rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šokų akivaizdoje. TVF Vyriausybės pasiūlytas priemones amortizuoti energijos šoko poveikį visuomenei ir ekonomikai vertina kaip iš esmės tinkamas. Fondo ekspertai taip pat ragina atsisakyti netaiklių ir rinką iškreipiančių mokestinių lengvatų, kurios mažina biudžeto pajamas. Žiūrint į ateitį, svarbu laikytis apdarios fiskalinės politikos, išlaikant makroekonominį stabilumą”, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvos ekonomika išlaiko atsparumą daugialypių sukrėtimų akivaizdoje ir šiais metais augs sparčiau nei tikėtasi. Fondo vertinimu, gerą rezultatą lemia turima fiskalinė erdvė, leidžianti pakankama apimtimi reaguoti į kylančius sukrėtimus, darbo rinkos lankstumas, bei stiprus ekonomikos augimas iki rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Visgi, aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos kontekste, kitais metais numatomas ūkio augimo sulėtėjimas. Nepaisant santūresnių prognozių, darbo rinka išlieka stipri, o nedarbo lygis laikosi žemesniame lygyje, nei prieš pandemiją. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris sąveikoje su kitais, visų pirma išoriniais veiksniais, prisideda prie infliacinio spaudimo.
„Reaguojant į aukštą infliaciją, Europos centrinis bankas pradėjo didinti palūkanų normas, siekiant prislopinti visuminę paklausą ir taip sumažinti kainų augimą. Svarbu, kad fiskalinė politika prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo, o tam reikia atsakingai planuoti valstybės biudžetą, siekiant išvengti perteklinio ekonomikos skatinimo ir netiesioginio tolesnio kainų augimo palaikymo“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak Fondo ekspertų, kitų metų Lietuvos fiskalinė politika turi būti subalansuota taip, kad paremtų lėtėjančią ekonomiką ir prisidėtų prie makroekonominio ir finansinio stabilumo palaikymo, tačiau tuo pačiu nesudarytų papildomo infliacinio spaudimo.
Fondas palankiai vertina Vyriausybės operatyvų atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai bei namų ūkiams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad paramos priemonės sudaro reikšmingą naštą biudžetui, todėl žiūrint į ateitį siūloma apsvarstyti tikslingesnių priemonių taikymą.
Fondo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius struktūrinius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančią energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, plečiant mokestinę bazę per nekilnojamo turto ir taršos mokesčius bei mažinant mokestinę aplinką iškraipančias lengvatas.
Lietuvos finansų sistema pasižymi aukštais kapitalo ir likvidumo rodikliais ir yra tinkamai pasiruošusi numatomam ekonomikos sulėtėjimui. Nepaisant kylančių palūkanų normų, neveiksnių paskolų lygis laikosi gerokai žemiau ilgalaikio vidurkio.
Be to, daugiau nei dešimtmetį įgyvendinami Lietuvos banko nustatyti atsakingo skolinimosi nuostatai, leidžia daryti prielaidą, jog reikšmingesnių kredito rizikų formavimosi ekonomikoje bus išvengta. Fondo vertinimu, Fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, pagrindinis dėmesys turėtų ir toliau būti skiriamas pinigų plovimo prevencijos sistemos tolesniam stiprinimui.
Rašyti komentarą