Vizito tikslas – pamatyti, kaip veikia „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ir susitikti su Salantų bendruomene, sunerimusia, ar dėl patvirtintų mokyklų tinklo taisyklių, numatančių, kad XI klasę galima formuoti turint mažiausiai 21 mokinį, atokiame nuo rajono centro mieste gimnazija išliks tokia, kokia yra.
Pasiūlė planą B
Į Salantus svečius atlydėjęs meras Antanas Kalnius vylėsi, kad iš ministro žmonės sulauks geresnių žinių. „Jau seniau sakiau, kad mokyklos likimas – mūsų visų, tai yra pačios ugdymo įstaigos, Savivaldybės ir ministerijos rankose. Kiek pastangų įdėsim, tokie ir vaisiai bus“, – kalbėjo jis. Meras pasidžiaugė, kad direktorė Aušra Zebitienė galimybių ieško, kad kaip tik ministro atvykimo išvakarėse buvo pasirašyta gimnazijos bendradarbiavimo sutartis su Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centru ir pagal šią sutartį salantiškiams moksleiviams bus rengiamos bendros technologinės pamokos, o pasirinkusiems mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius, suteikiamas ir profesinis mokymas.
„Šiai ilgametes tradicijas turinčiai gimnazijai trūksta tik marketingo – ji daro nerealius dalykus, bet to neviešina. Jeigu eis viešinimo keliu, gimnazistai patrauklioje ugdymo įstaigoje liks“, – įsitikinęs A. Kalnius.
Ministras G. Jakštas pripažino, kad mokyklų tinklo taisyklės – opiausias klausimas Lietuvos švietime ir kelia daug triukšmo.
„Yra kokybiniai gimnazijų kriterijai, bet yra ir kiekybiniai kriterijai. Neretai mūsų klausia: o kam tie kiekybiniai? Atsakau, kad kažkokia riba turi būti užbrėžta, koks nors susitarimas būtinas. Jeigu mokykloje mokysis vienas, du, trys mokiniai – ar čia mokykla?“ – retoriškai klausė jis. Mokytojams turi būti užtikrintos geros darbo sąlygos, pilni krūviai, o tik pusėje savivaldybių taip yra. Itin mažose ugdymo įstaigose ir vaikams nesudaromos galimybės pasirinkti kalbų, kitų mokomųjų dalykų.
Salantų gimnaziją ministras pagyrė už tai, kad ji supranta problemą, apie ateitį galvoja jau iš anksto ir ieško sprendimo, nelaukdama rugsėjo 1-osios, kai įsigalios reikalavimas XI klases formuoti tik turint mažiausiai 21 mokinį. „Meras tikisi, kad surinkti šį mokinių skaičių problemos nebus, aš irgi tikiu, matydamas, kiek pastangų deda Salantų bendruomenė. Tačiau, jeigu nepavyks, siūlome planą B – laikiną bendradarbiavimo modelį su kita panašioje situacijoje atsiduriančia rajono mokykla“, – sakė G. Jakštas.
A. Kalniaus (dešinėje) teiginys, kad rajono Savivaldybė galėtų finansuoti 9-ių salantiškių vaikų, kurių Salantuose trūks iki 21, mokymąsi, papiktino ministrą. Anot jo, švietimui gaunant tą patį pinigų kiekį nuo vienos vietos nuimti ir kitur panaudoti – ne sprendimas.
Sprendimas galiotų laikinai
Kaip veiktų planas B, paaiškino viceministras Ramūnas Skaudžius: bendradarbiaujant su kita mokykla, laikinai būtų sudaryta viena bendra XI klasė, tačiau mokytis vaikai liktų savo mokykloje, su savo mokytojais. Reikėtų tik apsispęsti, prie kurios mokyklos mokiniai priregistruojami. R. Skaudžius paaiškino, kodėl pagrindiniame ugdyme mažiausias vaikų skaičius klasėje nustatytas 8, o viduriniame kilstelėtas iki 21. Tiek pagrindiniame, tiek viduriniame ugdyme – ta pati dalykinė sistema, bet viduriniame ugdyme, turint individualų planą, dalies dalykų mokiniai gali ir nebesimokyti. Didesnis vaikų skaičius klasėje nustatytas tam, kad galėtų užtikrinti visų mokinių poreikius ir sąlygas, susidarytų grupės, nes geriausiai mokiniai mokosi vieni iš kitų. Nuostata, kad XI klasėje turi būti 21 mokinys neatsiradusi ką tik, priimta 2021 metų gruodžio pabaigoje. Visos savivaldybės tai žinojo ir turėjo laiko pasiruošti. Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko Tomo Abelkio paklaustas, ar, pasirinkus planą B, Salantų gimnazija išlaikytų savarankišką statusą, R. Skaudžius patvirtino, kad taip. „Planas B nėra tvarus sprendimas. Šis modelis, leidžiantis išlaikyti gimnazijas, nekeičiant statuso, patikrintas, tokių mokyklų jau yra Šalčininkų, Švenčionių rajonuose“, – paminėjo jis.
„Esam tėvai, rūpinamės, mums svarbu, kad ugdymo kokybė būtų, norim vaikus leisti į gimnaziją, kurios reitingas aukštesnis“, – kalbėjo Valentinas Mikutavičius.
Moksleivių tėvai ministerijos atstovų, prieš imantis pertvarkos, prašė atidžiau pasižiūrėti į žemėlapį. „Ar matėt, kurioje vietoje yra Salantai? Tai – pats rajono pakraštys, čia pat Skuodas, Plungė, šios savivaldybės savo mokinių neatiduos... Esam tėvai, rūpinamės, mums svarbu, kad ugdymo kokybė būtų, norim vaikus leisti į gimnaziją, kurios reitingas aukštesnis. Salantų gimnazija šalyje 45-a“, – kalbėjo Valentinas Mikutavičius.
R. Skaudžiaus teigimu, mokyklų tinklas yra išskirtinai savivaldybių funkcija, tad jos visos trys problemą galėtų išspręsti, galbūt pagalvoti ir apie bendrą jungtinę mokyklą. Tokiu keliu žadama eiti Druskininkų savivaldybėje.
Kitas tėvų atstovas Saulius Narkevičius teigė, kad XI klasėje reikalaujamas mokinių skaičius 21 yra nerealus, „iš lempos“. „Mūsų planas A – vaikų skaičių sumažinti iki 15-os“, – savo nuomonę pareiškė jis.
Rajono Tarybos Švietimo komiteto nario Dariaus Petreikio nuomone, rengdama reformą, ministerija su savivaldybėmis nebendradarbiavo, todėl dabar jai tenka srėbti tai, ką pati privirė.
Pranešė apie žadamą pataisą, prašė netrukdyti
Rajono Tarybos Švietimo komiteto narys Darius Petreikis neabejojo: tokios situacijos susiklosto dėl to, kad, rengdama šią reformą, ministerija su savivaldybėmis nebendradarbiauja, esą dabar jai tenka srėbti tai, ką pati privirė.
Prieš daugiau kaip metus, kai mokinių skaičius dviejose klasėse buvo numatytas 31, pristatyti reformos gairių į Kretingą buvo atvykęs vienas tuometinių viceministrų. „Aš pasiteiravau, kiek Lietuvos mokyklų toks skaičius aktualus? Atsakė, kad 150-čiai. Meras tada pasidomėjo, ar skaičius 31 yra jau galutinis, o išgirdęs atsakymą, kad galutinis, teisingai paklausė: tai ko čia pas mus ir atvažiavot, jei jau kirviu nukirsta?“, – prisiminė D. Petreikis. Mokinių skaičius buvęs sumažintas turbūt bijant visoje Lietuvoje nepasitenkinimo ir chaoso.
Švietimas – jautri sritis, tėvai už savo vaikus stoja mūru, yra surinkta daugybė parašų. „Šaunuoliai esat, salantiškiai, gelbėjat save ir beveik visas tas 150 Lietuvos mokyklų“, – pagyrė politikas.
Kad auditorija įkaitinta, Salantų bendruomenės, moksleivių tėvų reakcija – neeilinė, pastebėjo ir Seimo narys Antanas Vinkus. Vienoda padėtis esanti visuose rajonuose. Pavasario sesijoje Seimo frakcijos tariasi sprendimą dėl moksleivių skaičiaus pakoreguoti, nes kritikos labai daug. Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pataisą spėjo įregistruoti. „Būsiu nekuklus, antruoju numeriu pasirašiau, kad mokinių skaičius galėtų neatitikti Vyriausybės leidžiamo mažiausio iki 25 procentų, tai yra būtų 16. Mes jums palengvinsim, tik netrukdykit“, – į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus atsisuko Seimo narys.
Simono Daukanto progimnazijoje kuriamame Tarpdisciplininio meno centre svečius pasitiko ugdymo įstaigos direktorė Sigita Jonaitienė. Pirma iš dešinės centro veiklą pristačiusi jo koordinatorė Živilė Sabaliauskaitė.
Vienas liepė dirbti, kitas – apmokėti
Pasak A. Kalniaus, 2021 metais dėl numatomo mokinių skaičiaus klasėse išties ne vienas raštas ministerijai buvo nusiųstas, buvo siūlomi variantai. „Bet ne visos savivaldybės tuomet įžvelgė grėsmę, kas gali nutikti mažesnėms mokykloms, nebuvo vieningos“, – kalbėjo jis. Salantų gimnazija potencialą turinti, nes, statistikos duomenimis, rajone gyventojų padaugėjo nuo 38 su trupučiu tūkst. iki 39 tūkst. 400. Vadinasi, tendencija gera.
Kad ministerijai ir per Savivaldybių asociaciją prieš kelerius metus buvo siunčiami raštai su siūlymu palikti 18 mokinių klasėje, prisiminė T. Abelkis. Jis klausė, ar šis variantas bent buvo svarstomas, ar tiesiog apsistota ties 21, ir viskas? A. Kalnius teiravosi, ar dabar negali būti padaryta išimčių, juolab kad jų yra tautinių mažumų, taip pat privačiose mokyklose. Viceministro teigimu, išimtys nebus daromos, patarė žiūrėti ne kaip „apeiti“ taisykles, o kaip pasiekti 21 mokinį. Nuo klasės dydžio priklauso ugdymo įstaigų finansavimas, mokytojų atlyginimai. Esą privačiose mokyklose klasės galinčios būti mažesnės, nes tėvai moka už vaikų mokslus, o valstybinėse mokyklose imti pinigus iš tėvų negalima.
A. Kalniaus klausimas, gal tokiu atveju rajono Savivaldybė galėtų finansuoti 9-ių salantiškių vaikų, kurių trūks iki 21, mokymąsi, papiktino ministrą. „Pirmiausia savivaldybėms rekomenduočiau iki galo vykdyti savarankiškas funkcijas, kad nebūtų spragų, kurias mes matom. Ką tai reiškia – turint tą patį švietimui gaunamą pinigų kiekį norit nuo vienos vietos nuimti, kitur panaudoti ir apsimesti, kad tai yra sprendimas?“ – ironizavo jis.
„Bendradarbiaujant su kita panašia mokykla, laikinai būtų sudaryta viena bendra XI klasė, tačiau mokytis vaikai liktų savo mokykloje“, – ministerijos siūlomą planą B paaiškino viceministras Ramūnas Skaudžius.
A. Kalnius laikėsi savo – esą jei tik Savivaldybė matys galimybę prisidėti lėšomis, tai ir prisidės, nes teisingiausius sprendimus priima pati savivalda. Toks pat reformos modelis negalintis būti pritaikomas visoje Lietuvoje. Esą tiek Salantuose, tiek Marijampolėje, tiek kitur turi būti kuriama ta pati gerovės valstybė, kaip yra sakęs Prezidentas.
Pernai visoms Kretingos rajono mokykloms biudžete trūko nemažos sumos aplinkos lėšų, kurias reikėjo apmokėti. „Užtikrinti lėšas yra savivaldybių, funkcija“, – akcentavo ministras. A. Kalnius sureagavo, prašė atsakyti, kiek priklausančių lėšų Kretingos rajono Savivaldybei nedavė pati ministerija? „Jeigu valstybė jums būtų kažko neapmokėjusi, tai iškart ir būtumėt kreipęsis“, – atkirto G. Jakštas, paprašęs baigti politikuoti.
„Kai šnekamės atskirai, meras atrodo konstruktyvus, o dabar, matyt siekdamas populiarumo, bando kalbėti tokius dalykus, kuriuos nori girdėti bendruomenė. Labiausiai nemalonu, kai pateikiama netiesa, kai manipuliuojama“, – susitikimui baigiantis, „Pajūrio naujienoms“ atviravo G. Jakštas. A. Kalnius ministro nuomonės komentuoti nepanoro.
Telšiškiai ir skuodiškiai – už borto
Pasinaudoję proga, kad Salantuose svečiuojasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingi asmenys, savo nuoskaudomis dėl mokyklų tinklo reformos pasidalinti atvyko ir Telšių bei Skuodo savivaldybių atstovai. Bet išklausyti nebuvo.
„Ne apie jūsų mokyklas susirinkom diskutuoti“, – vos prakalbusią, kad dėl reformos ties išlikimo riba atsidūrė ir trys Telšių rajono gimnazijos, Tryškių „Lazdynų Pelėdos“ gimnazijos tarybos pirmininkę Jurgitą Žabaliūnaitę ministras nutildė, o iš Skuodo Savivaldybės atstovo atsisakė priimti popieriaus lapuose surašytus konkrečius klausimus, į kuriuos žmonės norėtų gauti atsakymus. „Užteks, kad atsiųsit elektroniniu būdu. Reikia taupyti popierių, saugoti medžius“, – akibrokšto nustebintam skuodiškiui paaiškino ministras.
Po viešnagės Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje gerai nusiteikusius svečius išlydėjo direktorius Kęstutis Trakšelys (trečias iš kairės). Jam iš dešinės – Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė ir vicemerė Vaida Jakumienė, iš kairės – švietimo ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė, viceministras Ramūnas Skaudžius, švietimo ministras Gintautas Jakštas, Seimo narys Antanas Vinkus ir rajono meras Antanas Kalnius.
Ateities mokyklas pamatė šiandien
Kitokios nuotaikos vyravo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ir Simono Daukanto progimnazijoje, ministerijos atstovams pabendravus su direktoriais, susipažinus, kokius projektus įgyvendina šios ugdymo įstaigos – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos dalyvės, kurių iš viso rajone yra šešios. Pasak ministro, kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje procesai skirtingi, nes skirtingos ir idėjos, o Kretinga verta pagyrimo, nes nerealizuotų idėjų yra sukaupusi labai daug, ir jos pilasi kaip iš gausybės rago.
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje direktorius Kęstutis Trakšelys papasakojo apie kuriamą STEAM centrą, kuriame bus sutelkti gamtos mokytojai, užtikrintas etatų skaičius. Bus sudarytos vienodos formalaus ir neformalaus ugdymo sąlygos ne tik šios gimnazijos, bet ir miesto progimnazijų VII–VIII klasių mokiniams. Bent keturias dienas per savaitę gimnazija papilnės 100 vaikų, kurie čia ateis mokytis biologijos, fizikos ir chemijos, naudosis visomis gimnazijos erdvėmis, tarp jų moderniomis laboratorijomis. Vien chemijos kabineto išlaikymas per metus kainuoja 2–2,5 tūkst. eurų, turėti tiek žmogiškųjų ir infrastruktūros resursų, kurie tarnautų tik vienai mokyklai, – didelė prabanga.
K. Trakšelys teigė pildantis Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės nuostatą, kad mokymas šiuolaikinėse mokyklose turi būti kitoks, įdomesnis – per patyriminį ugdymą, integruotus dalykus. „Integruoto mokymo turinį mokytojams jau nupirkome“, – pasidžiaugė direktorius.
Gimnazija pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdoje įsteigtu metodiniu STEAM centru. „Mes turėsim bazę, jie turi metodinį centrą, esam pasiruošę vieni kitiems teikti pagalbą, kuri tarp socialinių partnerių dažniausiai būna nemokama. Mums svarbu, kad už kiekvieną paskaitą nereikėtų mokėti“, – kalbėjo direktorius.
Į ministro klausimą apie ryšius su aukštosiomis mokyklomis, K. Trakšelys atsakė, jog bendradarbiaujama su 16 universitetų, o be jų, ir su visomis Klaipėdos profesinėmis mokyklomis. Bet vien sau nuopelno direktorius neprisiėmė – esą ryšiai su universitetais užmegzti nuo seno. Organizuojamos Karjeros ugdymo dienos, per specializuotas paskaitas – Studijų mugės. Direktorius svečiams taip pat pristatė ir ką tik atidarytą Gabių mokinių akademiją, kurios veiklos bus organizuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, mokytojai dirbs su rajono švietimo įstaigų gimnazinių klasių moksleiviais, norinčiais gilinti žinias.
„STEAM ir gamtos mokslų kryptis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, o štai kitoje mokykloje pagrindinė kryptis – kultūra. Vienas be kito jie negali judėti, eiti į priekį“, – su „Pajūrio naujienomis“ mintimis pasidalijo ministras po to, kai Simono Daukanto progimnazijoje pabuvojo pagrindiniame „Tūkstantmečio mokyklos“ programos objekte – kuriamame Tarpdisciplininio meno centre, pavadintame Simono Daukanto slapyvardžiu „Dagys“ ir parašė linkėjimą Svečių knygoje.
Centrą pristačiusi jo koordinatorė progimnazijos direktorės pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė akcentavo, kad kultūra įtrauks ne tik visus mokinius, bet ir kiekvieną ugdymo įstaigos mokytoją, ir visą personalą, pagal interaktyvų tvarkaraštį čia bus laukiami rajono ugdymo įstaigų V–VIII klasių vaikai, pasirinkę neformalaus ugdymo užsiėmimus.
„Menus mes parodysime kaip galimybę, padedančią gilintis į kitus dalykus, su menais bus integruojamos įvairios kitos mokymo disciplinos“, – kalbėjo koordinatorė.
Progimnazijoje įkurtas sensorinis kambarys mokinių emocinei savijautai gerinti, veiks eksperimentinės muzikos ir pojūčių lavinimo erdvė, mokyklos radijas, o dar ketinama organizuoti kino festivalius, dailininkų plenerus, daug kitų veiklų.
„Labai gražu, esam nuo jūsų įsikvėpę. Manau, kiekvienas norėtume savo vaikus leisti į tokias mokyklas“, – sakė ministras.
Anot jo, viešnagė Kretingoje buvo ypatinga tuo, kad ateities mokyklas, kokios jos bus gal po 10, 15 ar po 20 metų, buvo galima pamatyti jau šiandien.
Rašyti komentarą