Svarstymai dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos: nuo keiksmažodžių iki pažadų suvalgyti išvadą

Ginčai dėl apkaltos kilo dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, nes Seimo narių Mišrios grupės atstovas R. Žemaitaitis norėjo savo pasisakymo metu transliuoti įrašus iš žiniasklaidos priemonių  – posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, ar nebus pažeistos autorinės teisės, bet galų gale nuspręsta tam neprieštarauti.

Parlamentare apsvarsčius specialiosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, balsuoti nereikėjo, o galutinis balsavimas dėl to planuojamas kitą savaitę.

Premjerė: gynybai yra ribos

Savo pasisakymą R. Žemaitaitis iliustravo iškarpa iš filmo, kuriame vaizduojama, kaip Izraelio karys 1948 metais sutrypia palestiniečių kūdikį, taip pat Lietuvos politikų, Lietuvos žydų bendruomenės Fainos Kukliansky pasisakymais žiniasklaidoje.

Vienoje iš iškarpų konservatorius Kęstutis Masiulis televizijos laidoje aptariant versiją, esą žydai visuomenėje buvo nemėgstami dėl turtų, teigė, jog žydai Lietuvoje nebuvo turtingi, priešingai, vargstanti tauta. „Tai buvo vargstanti tauta, jei pažiūrėtumėt prieškarinį Vilnių, pamatytumėt, kad labiausiai vargstantis sluoksnis buvo žydai, tos prostitutės ir....“, – parodytame epizode svarstė K. Masiulis.

„Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis žydų moteris išvadina prostitutėmis, k***omis, tiesioginiame eteryje, jums atrodo tai moralu ir teisinga?“ – piktinosi R. Žemaitaitis bei citavo kitus politikus, keldamas klausimą, ar jie savo pasisakymais irgi nekurstė neapykantos. 

„Mano pasisakymai būna ir giežti, ir kartais kontroversiški, ir pakankamai emocionalūs, esu toks, koks esu, ir nesiruošiu keistis, man išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė 3,7 milijardo. Jei jūs galvojate, kad jūs uždengsite Žemaitaičio apkalta, sėkmės jums“, – savo kalbą baigė R. Žemaitaitis.

Parlamentaro retorika išprovokavo pasisakyti premjerę Ingridą Šimonytę, kuri tvirtino, kad ir gynybai turi būti tam tikros ribos, o salėje skambantys pareiškimai taps nauju pagrindu teisėsaugai imtis tyrimų dėl neapykantos kurstymo.

„Negana to, kad čia per šituos pasisakymus prokurorai turbūt vėl braukia prakaitą nuo galvos, galvodami, kiek čia kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus. Aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra tik dangus, aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad jie yra apaštalai, bet turi būti ribos. Jau kuris laikas R. Žemaitaitis nieko daugiau nedaro, kaip varo visokio laipsnio whataboutizmą apie viską, tik ne apie savo pasisakymus. Tai manau, kad ribos turi būti ir tada, kada žmogus neva ginasi“, – sakė premjerė.

Žadėjo suvalgyti išvadą

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius A. Valinskas pažadėjo suvalgyti apkaltos komisijos išvadą, jei R. Žemaitaitis pateiks dokumentus, kuriais pagrįstų pasisakymą, esą už Pirčiupių žudynes kalti žydai.

„Galbūt R. Žemaitaitis turi papildomos istorinės informacijos apie SS sudarytus dalinius iš žydų, ir jei jis ją turi aš mielai ją pažiūrėsiu, įvertinsiu ir, jei ji pasitvirtins, aš šitoje tribūnoje suvalgysiu tą apkaltos išvadą“, – sakė A. Valinskas.

R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų buvo paskelbęs, kad „1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą ir ten gyvenusius žmones“.

„Mes, Lietuvių tauta, niekada neturime pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo!“ – tuomet parašė R. Žemaitaitis.

Už R. Žemaitaitį kalbėjęs Seimo narių Mišrios grupės atstovas Mindaugas Puidokas tvirtino, kad Izraelio ir Palestinos karo kontekste negalima stoti į vieną pusę ir reikia ieškoti kompromiso, o valdančiuosius kaltino aklai palaikant Izraelį.

„Palestiniečiai turi teisę į savo valstybę nuo 1947 metų, mes, Lietuva, esame maža šalis, mes turime suprasit, kad jie turi teisę į valstybę, kad Jungtinių Tautų buvo priimtas sprendimas dėl dviejų valstybių įkūrimo. Izraelis kaip valstybė veikia jau daugelį dešimtmečių, Palestinos valstybės nėra įkurta iki šiol – akivaizdu, kad jie jaučia skriaudą, dėl tos skriaudos ir neteisybės jausmo turi terpę teroristinės organizacijos“, – sakė M. Puidokas.

Anot jo, karta iš kartos besiliejantis kraujas gimdys dar daugiau neapykantos ir pykčio.

„Lietuva turi būti tas darinys, kuris ragina sieti taikos, o ne kraujo, ką mes dabar darome Seime – mes paimam ir pasakom: viena pusė teisi, tegu karas tęsiasi, kiliminis bombardavimas, viskas gerai. Aš nesakau, kad Izraelis neturi teisės gintis, bet gynybos priemonės turi būti pamatuotos. Ir jei matome, kad karinėmis priemonėmis sprendimas negalimas, ir kraujas liejasi toliau, ir vaikai turi būti operuojami be anestetikų, ar tai geras dalykas? “ – kalbėjo M. Puidokas.

Konservatorė Rasa Petrauskienė tvirtino, jog Holokausto klausimas Lietuvoje yra ypač jautrus ir „jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos“.

„Peržengiamos bet kokios ribos, kadangi Lietuvoje vyko Holokaustas, mes turime būti ypatingai atidūs žydų tautai ir jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos, ir jeigu ribos yra peržengiamos, teisėsauga turi spręsti, kas teisus, ir kas, jei ne Seimas turi rodyti aukščiausius retorikos ir elgesio standartus, nes Holokaustas Lietuvoje tikrai yra baisus dalykas, į kurį visada reikia atsižvelgti ir prisiminti“, – kalbėjo konservatorė.

Pagrindas – antisemitiniai pasisakymai

Apkaltą parlamentarui R. Žemaitaičiui valdantieji inicijavo dėl jo antisemitinių pareiškimų. Jų teigimu, vieši politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą. Pasisakymus ir įrašus įvertinusi speciali Seimo komisija konstatavo, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. 

Komisija nustatė, kad R. Žemaitaitis kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų, pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių bei šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą posakiams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis.

Pagal Seimo statutą, komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Tam pakanka paprastos daugumos.

Jeigu pažeidimas KT būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

R. Žemaitaitis su apkaltos komisija nebendradarbiavo, nereagavo į jo kvietimus dalyvauti posėdžiuose, apkaltos komisiją jis vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.