Svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga

Migrantų krizė:

* Sulaikyti dar 32 neteisėti migrantai, bendras jų skaičius šiemet pasiekė 2096.

* Lietuvoje apsilankė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vadovas Fabrice Leggeri. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė su juo sutarusi dėl didesnių pajėgumų pasienyje. „Frontex“ vadovas pažymėjo, kad Lietuvai padės vertėjais, ekspertais, žadėjo pagalbą nustatant migrantų tapatybę, atliekant saugumo patikrinimą, grąžinant migrantus į jų šalis.

* Keliolika žmonių prie Vidaus reikalų ministerijos protestavo prieš planus Šalčininkų rajone, buvusioje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje, apgyvendinti neteisėtus migrantus. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė paragino žmones suprasti, kad neteisėtus migrantus reikia apgyvendinti, kol bus baigtos teisinės procedūros dėl jų statuso: „reikia suprasti, kad migrantai negali levituoti ore – jie vis vien turi būti kažkur patalpinti“.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 60 naujų koronaviruso atvejų, mirčių nefiksuota. Per parą paskiepyta 911 žmonių. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 32. Ligoninėse gydomi 53 COVID-19 pacientai.

* Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad skiepyti nuo COVID-19 planuojama studentų miesteliuose.

* Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad nuo rugpjūčio dėl sulėtėjusios vakcinacijos uždaromas skiepijimo centras „Litexpo“.

* R. Šimašius paragino Vyriausybę atšaukti nemokamus COVID-19 testus keliaujantiems, kadangi tai, jo vertinimu, mažina kai kurių gyventojų ryžtą skiepytis nuo koronaviruso. Premjerė teigia, jog bus siekiama, kad testavimasis dėl COVID-19 norintiems keliauti nebūtų „per pigi alternatyva“ vakcinavimui.

* Jungtinės Karalystės vyriausybė atšaukė didžiąją dalį dėl pandemijos įvestų suvaržymų. Mokslininkai ir opozicija šį žingsnį pasmerkė kaip pavojingą šuolį į nežinomybę. 

* Kipro sostinėje prieš apribojimus dėl koronaviruso ir vakcinas nusiteikę protestuotojai užpuolė vienos televizijos biurą ir padegė automobilių šalia jo.

* Australijos dviejuose didžiausiuose miestuose planuojama pratęsti griežtus suvaržymus dėl COVID-19.

Krėpštos karjera. Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos bankovaldybos nariu paskyrė savo patarėją Simoną Krėpštą. Jis tapo penktuoju valdybos nariu, ši vieta kurį laiką buvo neužimta. Naująja prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Intermodalinis terminalas. Į Kauno intermodalinį terminalą atvyko pirmasis konteinerius bei puspriekabes gabenantis traukinys iš Nyderlandų. Artimiausiu metu čia atvyks du traukiniai per savaitę, o iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir po keturis traukinius per savaitę. Tikimasi, kad terminalas atneš ne tik ekonominės naudos, bet ir mažins taršą. I. Šimonytė pabrėžė, jog tai – dar viena svarbi jungtis su Vakarais, padedanti verslui persiorientuoti į stabilesnes rinkas.

Bankų tvarumas. Didžiausių mažmenines paslaugas teikiančių Lietuvos bankų tvarios veiklos rodiklio vidurkis yra žemas – dešimtbalėje sistemoje aukščiausias rodiklis yra šeši, rodo Vartotojų aljanso pirmą kartą atliktas tyrimas. Geriausią rezultatą iš šešių įvertintų bankų parodė „Swedbank“ ir SEB. 

Šnipinėjimo įranga. Izraelio įmonė „NSO Group“, apkaltinta, jog aprūpino vyriausybes šnipinėjimo programomis, galėjo paveikti 50 tūkst. telefonų, įskaitant aktyvistų, žurnalistų, verslo vadovų ir politikų visame pasaulyje. Kenkėjiška programa „Pegasus“ gali įjungti telefono kamerą ar mikrofoną ir rinkti atitinkamus duomenis.

Perkėlimas iš Gvantanamo. Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija iš Gvantanamo kalėjimo į Maroką grąžino pirmąjį sulaikytąjį. Abdulas Latifas Nasiras turėjo būti išsiųstas dar 2016-aisiais, tačiau liko įkalinimo įstaigoje prezidentu tapus Donaldui Trumpui. Sulaikytajam niekada nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Prieštaringai vertinamoje įkalinimo įstaigoje šiuo metu laikomi 39 žmonės.

Bausmė padėjėjams. Japonijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes amerikiečiams tėvui ir sūnui, kurie kaltinami padėję buvusiam automobilių gamintojos „Nissan“ vadovui Carlosui Ghosnui pabėgti iš šalies. Buvusiam JAV specialiųjų pajėgų nariui Michaelui Taylorui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o jo sūnui Peteriui (Piteriui) – metai ir aštuoni mėnesiai nelaisvės.

Kibernetinės atakos. Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją vykdant kenkėjišką kibernetinę veiklą, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, be to, pažadėjo pasekmes.