Stambulo konvencija judėjų ir musulmonų akimis: dievobaimingam žmogui ji nelabai aktuali

Moteris neša sunkesnę naštą

Anot S. Levino, pirmiausia nuostabą kelia diskusijų dėl konvencijos aršumas. „Perskaičiau konvenciją ir galiu pasakyti, kad judėjų tikėjimas draudžia bet kokį smurtą šeimoje. Prieš 5000 metų pradėjo formuotis mūsų mokymas, kuris ir dabar nustato požiūrį į santykius, lygybę, galią ir visa kita. Mus to visais laikais mokė Tora“, – sakė S. Levinas.

Jis pažymėjo, kad šį sykį vertinimas liečia ne visą žydų bendruomenę, o religingus žmones. O religingose šeimose nelygybės ir susipriešinimo problema yra tiesiog negalima. „Ji draudžiama ir neįmanoma, nes pats religingų žydų gyvenimas yra taip suformuotas. Svarbiausias dalykas šeimoje – vaikai ir jų gimsta tiek, kiek duoda Dievas.

Vaikai laikomi Dievo palaimos ženklu. Todėl religingose šeimose neretai būna po 10 ir daugiau vaikų“, – teigė bendruomenės vadovas.

Kai šeimos tokios didelės, judėjų vyrų ir moterų vaidmenys šeimoje yra labai aiškiai paskirstyti – abu puikiai žino, kokios jų pareigos ir ką jie turi daryti. „Didelė dalis naštos tenka moteriai. Todėl ji nusipelnė pagarbos. Per šabatą, be kitų maldų, vyras skaito maldą specialiai savo žmonai, jos garbei. Tokiu būdu pabrėžiama moters vaidmens šeimoje svarba“, – paaiškino S. Levinas ir pabrėžė, kad religingose žydų šeimose neteko net girdėti apie tai, kad vyras keltų ranką prieš moterį.

„Mūsų gyvensena yra tokia, ir susipažinęs su Stambulo konvencija nustebau, kad pasaulyje ši problema tokia aktuali. Problemų santykiuose gali būti ir žydų šeimose, bet jos niekada nesprendžiamos fizine jėga.

Vaikų auklėjimui skiriamas didžiulis dėmesys. O kas yra auklėjimas? Pirmiausia – tėvų pavyzdys“, – stebėjosi S. Levinas.

Pasak S. Levino, suprantamas katalikų nerimas dėl kai kurių konvencijos aspektų. Judaizmas taip laiko nuodėme, pavyzdžiui, lytinius santykius tarp tos pačios lyties žmonių. Atitinkamai visose monoteistinėse religijose svarbiausias dalykas yra šeima ir vaikai.

„Bet kokia smurto forma yra blogis, kurį draudžia visos religijos, ir manau, kad ir katalikai bei kiti praktikuojantys tikintieji laikosi tokių pačių principų. Mūsų visų šaknys tos pačios – Senasis Testamentas, formuojantis panašią dorovę“, – teigė S. Levinas.

Ar Stambulo konvencija reikalinga Lietuvai? S. Levino teigimu, jį patį dokumentas nelabai sudomino ir gali būti, kad problema yra kažkiek išpučiama. Be to, sunku sutikti su teiginiais, kad problema kyla vien iš vyrų, nes santykiuose visada dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris.

„Manau, kad žmonių teisės turi būti vienodos, o moterys gal net turėtų turėti didesnes. Jei Stambulo konvencija tai įgalina, sakyčiau, kad man tada ji priimtina. Bet pasikartosiu, kad religingiems žmonėms ji nelabai aktuali“, – pabrėžė S. Levinas.

Yra berniukas ir yra mergaitė

Muftijus R. Jakubauskas teigė, kad visiškai supranta krikščioniškų konfesijų lyderių susirūpinimą, nes, be pagrindinės ir priimtinos kovos prieš smurtą idėjos, konvencijoje yra minimi su tuo visai nesusiję dalykai.

„Juose nuo pagrindinės idėjos nueinama prie lyčių politikos ir reikalaujama pripažinti tam tikrų mažumų ypatingas teises. Tai visai neturėtų būti šios konvencijos reikalas“, – sakė muftijus.

Todėl R. Jakubauskas teigė palaikantis kitų konfesijų lyderių poziciją, nes konvencija būtų priimtina tik tuo atveju, jei apibrėžtų tik pagrindinę temą. „Jokia monoteistinė religija negali pripažinti vadinamųjų lytinių tapatybių.

Nė viena. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, taigi, yra dvi lytys. Ne mes patys taip sugalvojome, ir šventose knygose apie jokias kitas lytis nekalbama. Nėra, vadinasi, nėra“, – pabrėžė R. Jakubauskas.

Muftijus pabrėžė, kad ir kitų religijų lyderiai nekvestionavo tokių konvencijos punktų, pavyzdžiui, edukacija, siekiant mažinti smurtą. „Ten sakoma, kad negalima versti moters ištekėti. Puiku.

Viskas teisingai. Bet tokie siūlymai kaip tradicijų atsisakymas ir religinio požiūrio nepaisymas. Arba kažkoks neutralus lytinis vaikų švietimas. Koks dar neutralus? Štai berniukas yra berniukas, ir viskas aišku. Jo ir drabužiai, ir manieros, ir paskirtis yra aiški. Lygiai taip pat mergaitė yra mergaitė. Minėti konvencijos punktai gali būti įvairiai interpretuojami ir tai sukelia problemą.

Pastaruoju metu iš konvencijos traukiasi musulmoniška Turkija. Tą patį svarsto daryti katalikiška Lenkija. Problema visais atvejais ta pati – ginčytini konvencijos momentai. „Jei pasirinkimo nėra ir reikalaujama pritarti visoms be išimties nuostatoms, nemanau, kad Lietuvai būtų naudinga ratifikuoti šį dokumentą“, – darė išvadą R. Jakubauskas.

Diskusija apie Stambulo konvenciją viešojoje erdvėje Lietuvoje sukėlė gana aštrią kritiką katalikų bažnyčiai.

Kaip, beje, ir Vatikano išaiškinimas, kad vienos lyties poros negali gauti bažnyčios palaiminimo, nes homoseksualūs santykiai yra nuodėmė. Muftijaus nuomone, bažnyčios pozicija visiškai suprantama, kaip ir baimė, kad konvencijos nešamos naujovės ilgainiui neimtų riboti religijos laisvės, kai joks tikintysis nebegalėtų atvirai deklaruoti savo įsitikinimų.

„Į šiuos klausimus turi būti labai rimtai atsižvelgiama. Tarkime, šeimos samprata egzistuoja jau šimtmečius ir yra paremta dieviška apvaizda.

Maža to, ši samprata puikiai veikia. Nusidėti yra žmogiška, bet tai nėra totalinis reiškinys ir nėra reikalo griauti veikiančios sistemos, brukant naujoves, kurios gali užtikrinti daugiau teisių mažumoms, bet tuo pat metu gali įvaryti į kampą daugumą žmonių ir apriboti jų teises. Laisvė turi būti vienoda visiems.

Yra įvairios religijos, yra tikintys ir netikintys žmonės. Žaisti formuluotėmis, kad apribotų vienų teises kitų naudai, nepriimtina“, – sakė muftijus.

Dvasininkas pažymėjo, kad religinės moralės paisančiam žmogui nėra labai reikalinga ir konvencijos dalis apie smurtą, nes dauguma praktikuojančių tikinčiųjų nesmurtautų. „Musulmonų bendruomenėje galioja tokia pati moralė.

O jei atsirastų koks kumščiais pamojuoti užsimanęs sutuoktinis – jį be jokių konvencijų į vietą pastatys žmonos broliai ir giminės. Nereikia išimčių versti taisyklėmis. Stiprioje šeimoje problemų bus daug mažiau“, – reziumavo muftijus R. Jakubauskas.

Asociatyvi nuotrauka