Šokas: šiluma dar brangs - net iki 140 proc.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šių metų spalį formuojasi 10,29 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina - ji yra 24 proc. didesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, kai ji siekė 8,28 ct/kWh, arba 100 proc. didesnė nei praėjusių metų spalį.

„Kainų pokyčiams didžiausios įtakos turi karo Ukrainoje nulemta energetinė krizė Europoje: dėl sustabdyto importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai - iki 46 Eur/MWh.

Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 Eur/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4-5 kartus pigesnę kuro rūšį", - teigė tarptautinės biokuro biržos „Baltpool" prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Pasak jo, jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės.

Daugiau nei pusę galutinės šilumos kainos vartotojams sudaro įsigyjamas kuras, kurio kainos nustatomos kas mėnesį.

Likusią galutinės kainos dalį sudaro fiksuotos išlaidos - šilumos tinklo nusidėvėjimas ir amortizacija, remontai, darbuotojų atlyginimai, pridėtinės vertės mokestis.

Rugsėjį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste - 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.

VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalį, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje - 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje - 117 proc. iki 11,13 ct/kWh. Iš didmiesčių nepaskelbta tik apie šilumos kainą Šiauliuose.

Pasak V.Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje - kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis.

Rugsėjo šilumos kainos esą dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo - kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi.

Vis dėlto stebint biokuro kainų tendencijas esą galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas.

„Aišku, čia tik šildymo sezono pradžia, nežinome, kokios kainos bus toliau, dalis kuro nenupirkta.

Tačiau tam tikros prognozės leidžia daryti prielaidas, kad šildymo kainos dabar bus tokios, kokios ir šildymo sezono metu. Jos gal šiek tiek pakils, bet kalbame ne apie kartus, o apie kelis procentus", - taip pat pažymėjo jis.

Tiesa, spaudos konferencijos metu buvo kalbama tik apie šildymo kainas Lietuvos didmiesčiuose. Paklaustas, kur iš viso šiluma bus brangiausia, V.Jonutis paminėjo Biržus, tačiau kainos neįvardino.

Tiesa, vėliau pridūrė, kad veikiausiai vis tik brangiausiai šiluma kainuos daliai sostinės Fabijoniškių rajono gyventojų, kuriems šilumą tiekia UAB „Balterma ir ko", deginanti dujas.

Vertinant prognozuojamas spalio šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.

„Baltpool" duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau.

„Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais.

Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina, - pastebėjo V.Jonutis.

Pasak jo, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje. Dabar nelikus baltarusiškos žaliavos, biokuro kainai vis didesnę įtaką turi medienos, dėl kurios biokuro rinka konkuruoja su medienos pramone, kainos.

Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto.

Rugsėjo viduryje, per Seime vykusią Vyriausybės valandą, parlamentaras Algirdas Butkevičius priminė, kad iki šiemet maždaug 1 mln. kubinių metrų biokuro būdavo importuojama iš Baltarusijos. Dabar iš Baltarusijos mes neimportuojame.

Ar tikrai nepritrūksime biokuro žiemos metu, kad neturėtume tam tikrų pasekmių?", - teiravosi A.Butkevičius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskubėjo nuraminti, esą Lietuvoje biokuro nepritrūks.

„Importas mūsų būdavo 1 mln., tai mes jį lengvai kompensuosime tiesiog malkine mediena Rūdninkų poligono, kuris ruošiamas NATO reikmėms, iš jo bus patiekta papildomai", - atsakė aplinkos ministras.

Seimas yra pritaręs siūlymui Rūdninkuose (Šalčininkų r.) įkurti karinį poligoną, kurio dydis bus apie 17 tūkst. ha.

Paklaustas, ar iškirsti milžiniški plotai neatpigins medienos, V.Jonutis pareiškė, kad atpigins neypatingai.

„Biokuro rinkai tai yra labai nedidelis kiekis - galbūt 5 proc. viso reikiamo kuro. Dažnai politikai nesuvokia, kokio dydžio yra biokuro rinka miškų prasme. Jie mano, kad „įmetus" 10, 15 ar 20 tūkst. kietmetrių kažkas pasikeis. Niekas nepasikeis", - tikino V.Jonutis.