Šlovės alėja Nidoje kelsis į pamarį

Tačiau to nebus: Neringos miesto savivaldybės administracija jau yra parengusi preliminarų projektą, pagal kurį Šlovės takas su 16-os delnų įspaudais bus naujai įrengtas kitoje vietoje, pamaryje, ir drieksis palei maestro Vytauto Kernagio skulptūrą Bardų skverelyje.

„Tiesiog išmontuoti ir padėti kažkur sandėlyje tas plokštes su delnais būtų nepagarba estrados atlikėjams. Alėja pradėta kurti 1998 m. ir tiesiogiai susijusi su ikoniniu Nidos festivaliu. Tai yra popkultūra, bet ji - ir neatsiejama bendrosios kultūros dalis, todėl nusprendėme, kad tikslinga įrengti naują Šlovės taką paliekant vietos ir kitiems muzikantams įamžinti. Suprantame, kad dabar - nauji laikai, naujos mados, kiti atlikėjai dominuoja scenoje, tačiau praeities scenos grandų įamžinimas yra tam tikras popkultūros istorijos prisiminimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Muzikantų delnų įspaudai ženklina Nidos kultūrinio gyvenimo dalį, kuris jau tampa istorija.

Narūnas LENDRAITIS, Neringos vicemeras

Atrodys gražiau

„Benai, plaukiam į Nidą“. Tai vyresniajai kartai puikiai žinoma ir savotišku prekės ženklu tapusi frazė, susijusi su ketvirtį amžiaus vykusiu Nidos muzikos festivaliu. Paskutinį kartą jis organizuotas užpernai.

Šalia Neringos savivaldybės aikštės festivalio sumanytojai nuo 1998 m. pradėjo kurti savotišką žvaigždžių alėją, kaip Holivude, tik vietoje penkiakampių žvaigždių su kino legendų pavardėmis bronzinėse plokštėse buvo daromi lietuviškosios estrados atlikėjų delnų liejininiai. Taip bėgant metams nusidriekė savotiška Šlovės alėja.

Joje buvo įamžinti V. Kernagis Benas, Veronika Povilionienė, Česlovas Gabalis, Rosita Čivilytė, Stasys Povilaitis, Ovidijus Vyšniauskas, Gytis Paškevičius, A. Mamontovas, grupė „Studija“, Marijus Mikutavičius ir renginio „tėvas“ Arūnas Valinskas.

Ilgainiui kadaise spindėjusi alėja tapo tokia vargana, aptrupėjusi, nudilusiomis raidėmis, jog pasipiktinimą jos nepriežiūra ėmė reikšti net paprasti Nidos vasarotojai. Pats A. Valinskas 2017-aisiais yra minėjęs, jog plytelių gamintojai buvo pažadėję 25 metų garantiją. „Pats takas ir šlovės plytos dar turėtų būti kaip naujos, tačiau taip nėra“, - teigė jis.

Pasirodo, Neringos savivaldybė sąmoningai neskubėjo tvarkyti Šlovės alėjos, nes buvo laukiama, kol startuos didžiulis projektas - Nidos centrinės dalies rekonstrukcija. Ji kaip tik vyksta šiuo metu, todėl, klojant naujas trinkeles, ir buvo išardyta alėja su delnų įspaudais. Šie į aikštę nebegrįš, kelsis į naują vietą ir vadinsis Šlovės taku.

Greta 11-os vardinių plokščių bus įrengtos ir 5 naujos, kurių prieš tai nebuvo: padaryti Nijolės Tallat-Kelpšaitės, Nijolės Ščiukaitės, Viktoro Malinausko, Simono Donskovo ir Kosto Smorigino delnų liejiniai.

„Nutarėme, kad Šlovės takas puikiai įsilies į Bardų skverelio aplinką, kur stovi maestro V. Kernagio skulptūra. Tik tai bus nebe tiesi alėja, o lanku besidriekianti promenada. Ji turėtų atrodyti daug gražiau nei buvusioji: preliminariai nuspręsta naudoti pagal specialų užsdakymą pagamintas 50x50 cm dydžio raudonos spalvos betono plyteles, kurių bus apie 560 vienetų. Jų kraštai - su bronziniais apvadais. Tako pradžioje ir pabaigoje bus informacinės lentelės, paaiškinančios jo idėją. Eidami nuo centrinės Nidos dalies žmonės galės sukti link Šlovės tako, kuris pasibaigs ties pamario promenada“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos miesto savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.

Jis tikino, kad konkurso tako įrengimo darbams atlikti skelbti nebus skubama, o patys darbai prasidės anksčiausiai rudenį, mat pirmiausiai norima sutvarkyti karo zoną dabar primenančią centrinę kurortinio miestelio dalį.

Istorijos dalis

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo užviręs diskusijų katilas: gal apskritai nebeverta puoselėti Šlovės alėjos ar tako idėjos? Esą tai puikus to laikmečio lietuviškos popkultūros atspindys, kuris dabar galėtų tapti tiesiog paminklu.

„Toks holivudinis tų vardų išaukštinimas dabar atrodo šiek tiek juokingai. Ir tas raidžių nusitrynimas puikiai iliustruoja situaciją, kaip dabar mums atrodo tas amžiaus pabaigos bandymas dirbtinai sukurti televizinį popelitą pamėgdžiojant Holivudą“, - prieš keletą metų yra sakęs komunikacijos guru vadinamas Mykolas Katkus.

Anot N. Lendraičio, nė vienas renginys Kuršių nerijoje nepritraukdavo tokios gausybės žmonių ir muzikos legendų kaip Nidos festivalis.

„Šlovės alėja pirmiausia įamžina šį renginį kaip reiškinį ir pagerbia su juo susijusius atlikėjus, laureatus, scenos grandus. Tad jei demontuotume plyteles su delnais ir nebegrąžintume jų į viešąją erdvę, nebekurtume naujos alėjos, tarsi pademonstruotume, jog tas festivalis mums buvo nereikšmingas. Tačiau taip negalima, nes savo laiku “Benai, plaukiam į Nidą„ buvo tikras muzikinis reiškinys ne tik pamaryje, bet ir Lietuvoje. Savotiškas muzikinis aukso fondas. Todėl delnų įspaudai ženklina to kultūrinio gyvenimo dalį, kuris jau tampa istorija. Ne vienas delno savininkas iškeliavo Anapilin“, - teigė vicemeras.

Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė taip pat tikino, kad Šlovės alėjos idėja negali būti numarinta.

„Patikėkite, Nidos svečiai - tiek suaugę, tiek vaikai - labai mėgdavo ateiti į alėją ir pasimatuoti savo delnus. Fotografuodavosi greta įamžintų savo mylimų atlikėjų plytelių su įspaudais“, - teigė ji.

A. Valinskas taip pat prisiminė, jog 2008-aisiais mirus V. Kernagiui, Nidoje, bronziniame maestro delne, buvo padėta ir uždegta žvakutė. Nuotrauka išplito socialiniuose tinkluose ir sujaudino tūkstančius žmonių. Esą tada įsitikinta, jog alėjos sumanymas - daugiau nei puikybės apraiška bandant kopijuoti Holivudą.