Šimonytė ir Landsbergis kreipėsi į konservatorius: Seimui ir Vyriausybei reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas

Vyriausybės atstovai penktadienį partijos nariams skirtame laiške teigė, kad vadinamojo čekių skandalo kontekste Ministrų kabinetas yra verčiamas prisiimti svetimą atsakomybę už Kauno miesto savivaldybėje galiojantį išlaidų reglamentą, nors galimo piktnaudžiavimo savivaldoje problema, pasak jų, yra sisteminė.

„Susiklostė aplinkybės, kuriose Vyriausybė ir jos atskiri nariai verčiami prisiimti atsakomybę ne už savo darbą vykdant Vyriausybės programą ir jo skaidrumą, o už Kauno miesto tarybos reglamento nuostatas.

(...) Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime“, – penktadienį išsiųstame laiške bendrapartiečiams rašė Vyriausybės vadovė ir užsienio reikalų ministras.

I. Šimonytė ir G. Landsbergis pažymėjo, kad atsakingai vertina dabartinį politinį kontekstą ir supranta, jog Vyriausybė ir Seimas prisiėmė atsakomybę dėl pradėtų ir įgyvendinamų reformų, principinės užsienio politikos.

Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos ir metamos, pasak jų, nepagrįstos atsakomybės Ministrų kabineto nariams, jie pasiūlė perkrauti politinę sistemą.

„Suprantame ir atsakingai vertiname, kad dabartinis laikotarpis yra politiškai ypatingai svarbus (...). Visas šias atsakomybes suvokiame ir esame įsipareigoję išpildyti – pirmalaikius rinkimus matome įvykstant rudenį, beprasidedant naujam politiniam sezonui, pabaigus iki tol pradėtus darbus.

Kitiems darbams reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas – tiek Seimui, tiek Vyriausybei“, – tikino konservatoriai.

„Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – laišką apibendrino I. Šimonytė ir G. Landsbergis.

Tikina, kad į skandalą įsivėlę ministrai negali tapti „atpirkimo ožiais“

Konservatorių lyderiai išdėstė poziciją ir dėl ministrų, kuriems buvo ir tebėra keliami klausimai dėl jų išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybėje.

Pasak I. Šimonytės bei G. Landsbergio, nebuvo negalima pasiduoti „manipuliatyviai pirštam įvaizdžiui“, kad dėl ydingos laikinosios sostinės savivaldos išlaidų reglamentavimo tvarkos buvusi švietimo ministrė taptų „atpirkimo ožiu“ ir „piktnaudžiavimo veidu“.

„Negalėjome sutikti su manipuliatyviai pirštu įvaizdžiu, kad dėl nepakankamai gerai reglamentuotos sistemos bei ilgametės susiklosčiusios praktikos pora metų Kauno miesto savivaldybės opozicijoje dirbusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė būtų šiandien, atgaline data, paversta „atpirkimo ožiu“ ir piktnaudžiavimo „veidu“, – akcentuojama laiške.

Tokios pat pozicijos TS-LKD lyderiai nurodė besilaikantys ir dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.

„Būdami ministrais jie visi trys gerai, tinkamai ir skaidriai ėjo pareigas, nieko neslėpė ir pateikdavo atsakymus į visus klausimus, darė ir tebedaro daug svarbių darbų, kad Lietuva būtų teisingesnė, skaidresnė, mūsų vaikai ir anūkai turėtų geresnę ateitį“, – Ministrų kabineto atstovus gyrė politikai.

Todėl, tęsė I. Šimonytė ir G. Landsbergis, viešojoje erdvėje pasigirstantys ministrų palyginimai su realiai išmokomis piktnaudžiavusiais savivaldos politikais yra netinkami.

„Mūsų vertinimu, viešoje erdvėje skambantys kai kurių tarybų narių atvejai, kai buvo klastojami čekiai bei sąskaitos, buvo suplakti su atvejais, kai dėl tarybos pasitvirtinto reglamento taisyklių, tarybų nariai nekaupė pirminių apskaitos dokumentų, kurių kaupti ir neprivalėjo.

Taipogi, kai kuriais klausimus keliančiais atvejais opozicijos politikai apsiriboja komentarais, jog tai tėra „techninės klaidos“, mūsų ministrams keldami griežtus reikalavimus iš esmės atgaline data“, – rašė TS-LKD nariai, referuodami į socialdemokrato

Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus paaiškinimus dėl įsigytų dviejų televizorių.

Kelia klausimus dėl Seimo narių išlaidų skaidrumo, prezidento G. Nausėdos kampanijos finansų

Be to, G. Landsbergis ir I. Šimonytė pakartojo jau anksčiau konservatorių lyderio pastebėtą problemą, esą galimas piktnaudžiavimas kanceliarinėmis lėšomis gali būti gajus ne tik savivaldoje, bet ir Seime.

„(...) keliant klausimų dėl atskirų ministrų darbo Kauno miesto taryboje patirtų išlaidų pagrįstumo pamirštama, kad tuos pačius klausimus galima būtų adresuoti ir ne vienam įvairių tiek pozicijos, tiek opozicijos partijų Seimo nariui. Virš trečdalio dabartinio Seimo narių yra atskirais laikotarpiais buvę tarybų nariais.

Nemažai daliai Seimo tiek pozicijos, tiek opozicijos narių užduodami klausimai dėl parlamentinių išlaidų kompensavimo COVID-19 pandemijos metu“, – nurodė I. Šimonytė ir G. Landsbergis.

Taip pat bedama pirštu ir į prezidento Gitano Nausėdos rinkiminę kampaniją, kurios finansai konservatoriams taip pat kelia abejonių.

„Galiausiai, Prezidentas Gitanas Nausėda taipogi nėra atsakęs į likusius klausimus apie rinkimų kampanijos finansų skaidrumą bei jo po kampanijos likusių skolų padengimą, motyvuodamas, kad neprivalo paskelbti savo deklaracijų už 2018 m. laikotarpį, kol dar nebuvo išrinktas“, – aiškino politikai.

Įvardijo svarbiausius politinės sistemos skaidrinimo elementus

Kreipimesi į bendrapartiečius, G. Landsbergis ir I. Šimonytė nurodė, kokie elementai, jų manymu, yra svarbiausi, siekiant skaidrinti ir atnaujinti politinę sistemą.

Pasak jų, pirmiausiai reikia nacionaliniu lygiu užtikrinti „vienodą, aiškią ir skaidrią bei lygiai teisingą, savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų reglamentavimo sistemą“.

Tačiau net ir patobulinus teisinę bazę, konservatoriai nekeičia savo pozicijos dėl pirmalaikių rinkimų. Vyriausybės narių teigimu, Seimui derėtų pasitikrinti, kaip juos vertina rinkėjai.

„Atsižvelgiant į tai, kad tie patys klausimai, kurie šiandien keliami savivaldybių tarybų nariams, lygiai taip pat gali būti keliami ir Seimo nariams, atnaujinti rinkėjų pasitikėjimo mandatą ir surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Kai politikai nei pozicijoje, nei opozicijoje negali susitarti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina jų atstovaujami rinkėjai, teisingiausia būtų to pačių rinkėjų ir paklausti, antraip rizikuojame įstrigti tarpusavio kaltinimų ir spekuliacijų karuselėje“, – pažymėjo jie.

Visgi, parlamente pritrūkus politinės valios, I. Šimonytė pakartojo, kad po sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo ji svarstys trauktis iš premjerės posto.

„Jeigu (...) rinkėjų pasitikėjimo mandatas parlamentui nebūtų atnaujintas, tada dabartinė TS-LKD Vyriausybė irgi turi atnaujinti savo pasitikėjimo mandatą.

Kadangi kito būdo be pirmalaikių rinkimų to padaryti nėra, TS-LKD prezidiumas patvirtino poziciją, kad TS-LKD deleguota Ministrė Pirmininkė po liepos 11–12 dienomis Vilniuje įvyksiančio NATO summit`o, ketina svarstyti savo atsistatydinimą“, – aiškinama laiške.

Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą.

Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.

Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.

Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų.

Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.

Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.

Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje.

Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.

Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant savivaldos biudžetų tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.