Šeši iš dešimties lietuvių reiškia paramą mokytojų streikui, penktadalis nuomonės neturi

Šis sociologinis tyrimas atliktas rugsėjį, mokytojams skelbiant apie ketinimus streikuoti dėl darbo sąlygų. Penktadienį streiką dalyje Lietuvos mokyklų pradeda Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Maždaug penktadalis tokių ketinimų nepalaikė, tiek pat neturėjo nuomonės.

Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.).

Nuomonės šiuo klausimu labiausiai neturėjo respondentai iki 29-erių (24 proc.) ir vyresni nei 70-ies (27,3 proc.) atsakiusieji.

Didžiausią palaikymą streikui išreiškė aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (65,3 proc.), gyvenantys Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje (60,4 proc.) arba kaime (60,2 proc.). Planus streikuoti palaiko gaunantieji didesnes nei 700 eurų pajamas (63,9 proc.).

Mažiausiai streiko idėją palaikė turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą, gyvenantys kaime ar kitame mieste, gaunantys mažesnes nei 400 eurų pajamas asmenys.

Labiausiai pedagogų planus streikuoti palaiko balsuojantys už Lietuvos regionų partiją (78,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus) (76,5 proc.). Tarp daugiausiai nepalaikančiųjų streiko buvo Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkėjų. Atitinkamai 38,6 proc. ir 36,4 proc. jų atsakė, kad mokytojų planų neremia.

Norėtų aktyvesnio palaikymo nuolat

Buvusi švietimo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė BNS sakė, kad ją nustebino aktyvus visuomenės palaikymas mokytojams.

„Mes matome, kad vyksta derybos, ministerija pateikia siūlymus. Tai žvelgiant iš visuomenės pusės, galbūt galėjo atrodyti, kad tos problemos yra sprendžiamos. Ir aš tokio palaikymo nesitikėjau, galvojau, kad gal 40 proc. kokie palaikytų“, – sakė politologė.

„Taip pat tokio didelio palaikymo nesitikėjau, nes atlyginimų klausimas valstybės tarnyboje, viešajame sektoriuje visur yra aktualus. Tai nėra išskirtinė pedagogų problema, todėl tikėjausi didesnio visuomenės abejingumo“, – pridūrė ji.

VU TSPMI dėstytojos teigimu, aktyvų pedagogų palaikymą galėjo lemti pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamos problemos švietimo sektoriuje.

„Buvo gan daug informacijos apie mokytojus, jų situaciją, čia turbūt ne vien apie atlyginimus kalba, bet ir apie darbo krūvį, atnaujintas programas, vadovėlių trūkumą. Man atrodo, kad tai informacija, kuri atskleidė platų problemų spektrą. Kitas dalykas, labai didelė visuomenės dalis turi vienokį ar kitokį ryšį su mokykla“, – sakė N. Putinaitė.

„Kam labai sunku rasti paaiškinimą, tai kad Vilniaus gyventojai sąlygiškai mažiau palaiko streiką. Galbūt čia yra kažkokios specialios priežastys, gal ta imtis palietė tik tam tikrus socialinius sluoksnius. Tai palieka tam tikrą neaiškumą“, – teigė politologė.

Vilniuje streiką palaiko 55,6 proc. apklaustųjų, tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose, taip pat kaimuose palaikymas siekia apie 60 procentų.

Streiką penktadienį pradedančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas A. Navickas BNS teigė besidžiaugiantis visuomenės palaikymu.

„Mes tai jaučiame ir tai mus stiprina“, – sakė jis.

Tuo metu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas reiškė lūkestį, kad tokia visuomenės nuomonė būtų visuomet.

„Yra smagu girdėti, kad palaikymas streiko atveju yra toks didelis, bet norėtųsi, kad visąlaik mokytojai būtų palaikomi. Kada girdime, kokios yra situacijos: psichologinis, fizinis smurtas mokyklose, tai dažnu atveju girdime nusiskundimus iš tėvų, kad mokytojai blogai dirba, kad nėra rezultato“, – BNS sakė profsąjungos vadovas.

„Jei tas palaikymas būtų kiekvieną dieną, būtų labai džiugu“, – pridūrė jis.

Rengiamas streikas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad respondentų nuomonė yra suprantama.

„Palaikantys pritaria streikui kaip demokratijos raiškos formai ir  tam, kad mokytojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis. Ir jis tikrai turėtų toks būti, to siekiame. Valstybė pagal savo išgales skiria maksimalią sumą mokytojų darbo užmokesčiui didinti“, – BNS teigė ministras.

„Nepalaikantieji streiko galbūt jį sieja ir su tam tikrais keblumais, kurie iškils mokiniams, jų tėvams dėl sustabdyto ugdymo proceso tose mokyklose, kurių mokytojai streikuos ilgesnį ar trumpesnį laiką“, – pridūrė jis.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina, todėl ji neatsisakė planų streikuoti.

Profsąjungos duomenimis, penktadienį streiką pradės apie 3 tūkst. Lietuvos pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs.

Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.

Tuo metu G. Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir E. Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.

Per derybas profesinės sąjungos ir Švietimo ministerija sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar palaikote, ar nepalaikote dalies mokytojų planus streikuoti dėl darbo sąlygų?

 Atsakymai:

1. Visiškai palaikau – 30,2 proc.

2. Greičiau palaikau – 29 proc.

3. Visiškai nepalaikau – 7,3 proc.

Greičiau nepalaikau – 13,8 proc.

5. Neturiu nuomonės – 19,7 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 14–23 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.