Šešėliai iš praeities: ar mero posto siekiančio Majausko rinkėjai prisimins seksualinio priekabiavimo skandalą?

Buvusio TS-LKD partijos nario M. Majausko vardas garsiai skambėjo prieš penkerius metus jaunai moteriai pasakojant apie patirtą seksualinį priekabiavimą, kai ji dar buvo moksleivė.

Ekspertai sako, kad K. Bartoševičiaus istorija rinkėjus privers prisiminti ir kitus skandalus, į kuriuos buvo įsivėlę garsūs politikai.

Alkoholis ir moksleivės

M. Majausko skandalas kilo 2018 m. pavasarį, kai „Info TV“ laidai „Info diena“ jauna moteris papasakojo, kad su tuometiniu premjero Andriaus Kubiliaus patarėju finansų klausimais M. Majausku susipažinusi, kai buvo dar moksleivė, bet jau buvo sulaukusi pilnametystės.

Premjero patarėju finansų ir ekonomikos klausimais jis buvo iki 2012 m. pabaigos. M. Majauskas, anot „Info dienos“ pašnekovės, buvo politika besidominčių jaunuolių mentorius, kalbėdavo jiems apie politiką, o pokalbiai dažnai baigdavosi baruose.

Pasak merginos, būsimasis Seimo narys su jaunuoliais gausiai vartodavo alkoholį ir ypatingą dėmesį skirdavo jam patikusioms merginoms.

Mergina pasakojo, kad kartą M. Majauskas ją iš kavinės parsivedė į namus Vokiečių gatvėje, esą jam reikia kažką iš namų pasiimti. „Jis tyliai grįžo iš kito kambario.

Apsikabino per liemenį ir pradėjo bučiuoti kaklą, pradėjo atseginėti mano suknelę, pradėjo sakyti, kad manęs nori, kad trokšta, koks gražus kūnas. Mane sukaustė didžiulė baimė ir išgąstis, beprotiškai drebėjau, nieko negalėjau padaryti.

Jis turbūt suprato, kad aš baisiai drebu ir jam niekas nepavyks.

Jis jau buvo nusirengęs ir bandė temptis į lovą, bet aš buvau suakmenėjusi. Ir nesugebėjau nieko normaliai ištarti. Ir jis tada, lyg ir supratęs, kad neišeis nieko čia padaryti, sako: gerai, gal tu man per tyra“, – pasakojo mergina.

Pasak jos, politikas jai siūlė pernakvoti, tik prašė vonios kambaryje susirinkti plaukus, nes jo žmonai tai esą nepatinka. Mergina tikina bute nelikusi.

Ji tvirtino, kad galėjo būti ne vienintelė, prie kurios priekabiavo dabartinis Seimo narys. Ji teigė žinanti dar bent kelias merginas, kurios patyrė nederamą politiko elgesį.

Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Seimo narys M. Majauskas 2018 m. pranešė stabdantis narystę TS-LKD partijoje, tačiau iš Seimo nesitraukė.

Netrukus jis kontratakavo ir pats kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Galiausiai istorija taip ir nutilo. Tiesa, tais pačiais metais M. Majauskas išsiskyrė su žmona Ieva, o vėliau sukūrė šeimą su savo padėjėja Seime, pora jau susilaukė dviejų vaikų.

Vis dėlto M. Majauskui kandidatuojant į Vilniaus miesto merus kyla klausimas, kaip tokia politiko praeitis lems rinkėjų apsisprendimą.

Iš politikų pasigendama didesnės brandos

Politologas Bernaras Ivanovas mano, jog tai, kad prabilusios merginos išpažintis taip ir paskendo praeities šešėliuose, yra ir mūsų visuomenės ydų rezultatas, mat nepagarbus požiūris į moterį buvo suformuotas ir dar sovietmečiu išgyventos moralinės krizės.

Keisti neteisingą požiūrį į moterį trukdo ir politikai, kurie, anot politologo, turėtų rodyti didesnę brandą, o ne neigiamus pavyzdžius.

„Konservatoriai net apkaltino tas merginas faktiškai tuo, kad jos apšmeižė M. Majauską, o iš visuomenės pusės jokios reakcijos šioje situacijoje nebuvo apskritai.

Mūsų visuomenė yra tradicinė ta tikrąja ir ne pačia geriausia prasme. Tai, kas Vakaruose yra reflektuota kaip smurtas prieš moterį, Lietuvoje, deja, yra labai stipriai diskriminuojama.

Nevyniokime į vatą, tai matyti per atlyginimus, per darbo sąlygas, per viską“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Svarstydamas apie M. Majausko galimą indėlį kuriant Vilniaus miesto gerovę, politologas neskubėjo dalyti teigiamų prognozių. B. Ivanovo manymu, Vilniaus miestas pasirinktas kaip priemonė norint suvesti sąskaitas su konservatorių partija.

Aš tikrai neturiu jokių iliuzijų dėl pono Majausko, kad jis nuveiks kažką gero. Jis turi šansą atsikeršyti ir juo naudojasi.

„Pastaruoju metu visuomenė ypač nemėgsta konservatorių, o tie neigiami nusiteikimai M. Majauskui suteikia labai realų šansą atkeršyti skriaudėjui iš konservatorių partijos.

Tik čia reikia suprasti, kad miestiečiams bet kokiu atveju nenusimato nieko gero. Aš tikrai neturiu jokių iliuzijų dėl pono Majausko, kad jis nuveiks kažką gero. Jis turi šansą atsikeršyti ir juo naudojasi“, – svarstė politologas.

Visuomenė nelinkusi užjausti galimų aukų

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė, portalo Manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė sako, jog šiuo metu susidaro įspūdis, kad apie seksualinio smurto temą visuomenėje yra kalbama juokų pavidalu – taip, tarsi ši problema neegzistuotų, arba ją pateisinti galėtų susiklosčiusios aplinkybės.

Moteris priduria, jog seksualinis smurtas ilgą laiką apskritai nebuvo identifikuojamas kaip viena iš smurto formų.

„Labai trūksta tyrimų, todėl sunku atsispirti ir kalbėti apie tai, kokioje situacijoje dabar yra Lietuva.

Bet, pavyzdžiui, atsispiriant į 2019-ųjų tyrimą, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba visuomenės nuomonės tyrime buvo uždavusi klausimą, kokias smurto formas jūs galite įvardyti, tai fizinį smurtą pasirinko tikrai didelė apklaustųjų dalis, jų buvo gerokai per 50 proc.

Seksualinį smurtą įvardijo mažiau negu 10 proc. visų apklaustųjų. Ir aš priminsiu, kad 2019-ieji buvo tie metai, kai ne taip ir seniai buvo praėjęs judėjimo „Me Too“ pikas“, – apie statistiką kalbėjo J. Juškaitė.

Tai, kad Lietuvoje rudenį pradėta kalbėti apie abiejų partnerių sutikimą dėl seksualinių santykių, anot J. Juškaitės, leidžia manyti, jog seksualinį smurtą atpažįsta vis daugiau žmonių, tačiau ne visi supranta, kokių veiksmų reikėtų imtis susidūrus su tokia situacija.

Neretai išgirdę apie seksualinio smurto atvejį žmonės neišreiškia palaikymo aukos atžvilgiu.

Anot J. Juškaitės, aplinkiniams labiau rūpi išsiaiškinti tokį smurtautojo poelgį sukelti galėjusius aukos veiksmus: aprangos detales, paros laiką, ar tai įvyko išgėrus, ar esant tokioje aplinkoje kaip naktinis klubas.

M. Majauskas iš partijos buvo pašalintas dėl su partija nesutampančios pozicijos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, tačiau atitinkamo vertinimo nesulaukė dėl galimo seksualinio priekabiavimo.

J. Juškaitė sako, jog kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo politikų biografijų toli gražu nepuošia.

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė stebisi, kad M. Majauskas iš partijos buvo pašalintas dėl su partija nesutampančios pozicijos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, tačiau atitinkamo vertinimo nesulaukė dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie jaunų žmonių profesinėje aplinkoje.

„Pirmiausia, iškelčiau klausimą ne tik dėl pono Majausko, bet ir apskritai dėl partijos, kuriam jis priklausė, vaidmens ir atsakomybės.

Politikas toliau judėjo politinės karjeros laiptais, partija nepareikalavo, kad šitas klausimas būtų išspręstas, ir leido politikui būti renkamam, būti vienu iš partijos veidų.

Nors kaltinimus iš principo politikas kaip ir neigė, aš asmeniškai balsuodama galvoju apie tai ir manau, kad žmonės, kuriems yra svarbu, kad būtų sprendžiami su seksualiniu priekabiavimu susiję klausimai, turėtų juos nukreipti ponui Majauskui“, – portalui Alfa.lt sakė J. Juškaitė.