Seimui pristatomas 2024 metų „žmonių“ biudžetas

„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti šalies ekonomikos augimą“, – parlamentarams antradienį teigė G. Skaistė. 

Ministrės teigimu, kitais metais šalies ekonomika augs, smuks infliacija, didės atlyginimai ir žmonių perkamoji galia.

„2024 metais tikimės, kad ekonomika augs, ir augimas sudarys 1,7 proc. BVP, tuo tarpu infliacija sulėtės, kitais metais prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija sieks 2,9 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sudaryti apie 6,5 proc.“, – kalbėjo ministrė. 

Daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

G. Skaistės teigimu, padidinus minimalią algą (MMA) ir neapmokestinamąsias pajamas (NPD) gyventojai, uždirbantys minimalią algą, į rankas gaus virš 75 eurų daugiau.  

Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams nuo sausio atlyginimai turėtų didėti maždaug 108 eurais per mėnesį, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais. Kur kas didesnis atlyginimų kilimas numatytas mokytojams – 276 eurai, o gydytojams – 259 eurus.  

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.  

2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Numatomas deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP. 

Prezidentas siūlo papildomą NPD vaikams, daugiau skolintis krašto gynybai  

Prezidentas Gitanas Nausėda kartoja siūlysiantis įvesti papildomą NPD vaikus auginantiems tėvams.

„Mes norime, kad papildomai būtų sudarytos galimybės pasinaudoti NPD padidinimu toms šeimoms arba tiems žmonėms, kurie dirba. Kurie dirba – aš pabrėžiu būtent šitą žodį, nes dirbantiems žmonėms reikia paspirties ir motyvacijos, kad jie norėtų būti darbo rinkoje, o ne tik gauti pašalpas ar kitas kompensacijas“, – TV3 žinioms Telšiuose antradienį sakė G. Nausėda. 

Šalies vadovas taip pat ragina ieškoti papildomo finansavimo keliams, papildomų lėšų paimant iš didėsiančio kelių naudotojo mokesčio.

„Visuose regionuose girdžiu tą patį – kelių būklė yra tragiška. Ir jeigu nieko nedarysime arba numatysime lėšas, tiesiog šaukšteliu įmesime kažkiek pinigų, mūsų keliai toliau degraduos“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Be to, jis siūlo papildomai skolintis gynybai, kad išlaidos jai pasiektų 3 proc. BVP. 

„Turime ambicingų užmojų, įsipareigojimų savo sąjungininkams, kurie, konkrečiai Vokietija, yra numačiusi čia atsiųsti savo brigadą nuolatiniu pagrindu. Jeigu kiti rūpinasi mūsų saugumu, būtų tiesiog nedovanotina nedaryti žingsnių patiems pasirūpinti ir padaryti tuos darbus, kurių iš mūsų laukia sąjungininkai“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams yra nedaug, nes Lietuva priartėjusi yra Mastrichto kriterijaus – kitąmet vėl pradeda galioti europinės fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. 

2024 metų biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, o taip pat įspėja, kad Vyriausybė nusiteikusi palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei.