Seimo rinkimuose - cenzūra opozicijai

Štai Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva, pavadinta „Yra, ką rinkti", skelbia, jog atsakius į apklausos klausimus, galima sužinoti, kuris kandidatas labiausiai atitinka jūsų poziciją žmogaus teisių klausimais. 

Pavyzdžiui, dėl Stambulo konvencijos, įtraukiojo ugdymo, atminimo ženklų prieštaringai vertinamiems asmenims ir pan.

Apsilankius iniciatyvos puslapyje galima net pamatyti, koks yra kandidatų į Seimą žmogaus teisių reitingas. 

Pavyzdžiui, profesionaliu gėjumi arba Okeanide anksčiau save pristatinėdavęs Tomas Vytautas Raskevičius gali džiaugtis gana aukštu reitingu - 9,8 iš galimų 10. O štai pavyzdžiui Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Vygaudas Juozaitis įvertintas tik 4,8 reitingu.

Atrenka, kurie kandidatai tinkami?

Tačiau net ir atlikus testą, nebūtinai sužinosite, kuris kandidatas į Seimą tikrai yra artimiausias jūsų pozicijai, nes kandidatų čia yra tik dalis.

Pavyzdžiui, sąraše nėra nė vieno „Nemuno Aušros" ,„Lietuvos krikščioniškosios demokratijos", Nacionalinio susivienijimo ir Regionų partijų atstovų. 

Seime atstovus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų taip pat nėra. 

Tai partijos, kurių kandidatai, ko gero, pasisakytų prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Todėl užpildžius anketos duomenis ir nurodant nepritarimą Stambulo konvencijai, tarp rekomenduojamų rinkti kandidatų atsiranda už konvenciją pasisakantys liberalai, „Laisvės partijos" atstovai, konservatoriai ir net pati teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska).

Iniciatyva esą nuolat ragina kandidatus atsiliepti ir atsakyti į klausimus. Bet kai kurie į klausimus atsakę kandidatai vis tiek neskelbiami. 

Štai save išsikėlęs nepriklausomas kandidatas Raimondas Šimaitis socialiniame tinkle viešai kreipėsi į Žmogaus teisių centrą su klausimu, kodėl jo atsakymai į anketos klausimus nebuvo įtraukti į iniciatyvos svetainę. 

Organizacijos atstovai parašė, kad kandidatas naudojo netinkamą kalbą. „Kandidatų atsakymų, kuriuose jie vartotoja necenzūrinius žodžius, niekina vienas ar kitas grupes bei kursto neapykantą, svetainėje nepublikuojame. 

Jūsų atsakymai buvo ne tik nekorektiški, tačiau balansuojantys ties neapykantos kurstymo riba, už kurią Lietuvoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tad Jūsų atsakymų nepublikuojame kaip galimai pažeidžiančių LR įstatymus", - į klausimą viešai R.Šimaičiui atsakė centro atstovai. 

Nors iniciatyvos anketoje tiesiog reikia pažymėti tinkamą variantą iš pasiūlytų: pritariu, nepritariu, neturiu nuomonės.

„Anketoje nebuvo nei vieno necenzūrinio žodžio, o jei jums nepatinka atsakymai į klausimus, neuždavinėkite tokių klausimų, atsakymai į kuriuos gali nepatikti. Šiuo atveju tai jūs niekinate ir diskriminuojate", - nesutiko kandidatas.

R.Šimaitis įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti jo pažymėti atsakymai, kuriuose nėra jokių necenzūrinių žodžių. 

Vaizdo įrašą gavo ir „Vakaro žinios". Pasidalinome juo su Žmogaus teisių centro atstovais ir paprašėme paviešinti necenzūrinius ir nekorektiškus R.Šimaičio atsakymus. 

Nei vadovė Jūratė Juškaitė, nei kiti komandos nariai nepanoro situacijos pakomentuoti ir paneigti, kad savo nuožiūra diskriminuoja kandidatus į Seimą.

„Vakaro žinių" duomenimis, kandidatas dėl to parengė skundą VRK.

Sąraše - tik politinis elitas

Panaši situacija yra ir su kita iniciatyva - „Mano balsas", kurią įgyvendina Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI). 

Nors projekto aprašyme nurodome, kad šis projektas - tai racionalaus balsavimo sistema internete. Šiame puslapyje žmonės yra kviečiami atlikti trumpą testą ir sužinoti, kurie politikai yra arčiausiai jų pažiūrų.

Tačiau ir čia atlikus testą gausite pasiūlymą balsuoti nebūtinai už tą kandidatą, kuris yra arčiausiai jūsų pažiūrų. Nes visų kandidatų čia taip pat nėra. 

VRK nurodo, kad iš viso rinkimuose į Seimą dalyvauja 1739 kandidatai, o manobalsas.lt sąraše - tik 323 politikai. 

Iš partijų yra Laisvės ,Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos žaliųjų, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos", Lietuvos socialdemokratų, Laisvės ir teisingumo. 

Nėra nei Lietuvos regionų partijos, nei Seime dirbančių „valstiečių", nei „Nemuno Aušros", „Tautos ir Teisingumo" ir kt. Kol situacija nesusidomėjo „Vakaro žinios", nebuvo ir nė vieno save iškėlusio kandidato.

„Vakaro žinios" kreipėsi į VU TSPMI su klausimais, kodėl projekte dalyvauja tik dalis kandidatų ir pagal ką jie buvo atrinkti. 

Iš viešųjų ryšių skyriaus gavome atsakymą, kad projekto komanda siunčia informaciją ir kvietimą dalyvauti visoms partijoms, kurios yra patvirtintos VRK. 

Apsisprendimą ar bendradarbiauti su projektu priima pačios partijos.

Pasitikslinus, ar tikrai visi kandidatai gavo klausimus, tarp jų ir save išsikėlę, projekto iniciatorė Ainė Ramonaitė patikslino, kad nepriklausomi kandidatai galėjo būti praleisti. 

„Mes prašėme, kad kvietimai būtų išsiųsti ir save išsikėlusiems kandidatams, tačiau gali būti, kad dar nespėta to padaryti, nes VRK tik rugsėjo 10-13 d. patvirtino jų dalyvavimą/nedalyvimą rinkimuose", - nurodė ji.

Labai greitai po „Vakaro žinių" užklausos bent dalis nepriklausomų kandidatų gavo pasiūlymą dalyvauti projekte. 

O jau kitą dieną sąraše atsirado du nepriklausomi save išsikėlę kandidatai: R.Šimaitis ir Indra Drevinskaitė, dar po kurio laiko buvo įrašyti ir Valentino Bukausko atsakymai.

Beje, jeigu rinkdamiesi, už ką balsuoti neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose naudojotės manobalsas.lt patarimais, taip pat galėjote likti suklaidintais. 

Mat čia buvo patalpinti tik 7 kandidatų atsakymai, nors kandidatų buvo 8. Eduardui Vaitkui vietos čia neatsirado.