Seimo pirmininkė įvertino Frederiko Jansono pareiškimus: visuomenė iš prezidento institucijos tikisi daugiau nei sąmokslo teorijų

Politikė įsitikinusi – situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje gali išspręsti tik pats prezidentas.

„Į Prezidento instituciją yra labai aiškus visuomenės lūkestis – kad ji bus aukščiau nei sąmokslo teorijų kūrimas, kad ji bus aukščiau nei kaltinimai.

To mes dabar nematome. Apmaudu, kad taip yra“, – ketvirtadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kalbant apie galimas išeitis iš šios situacijos (minimas ir Konstitucinis Teismas), visgi, matau, kad prezidento rankose yra visi raktai ją išspręsti: ar pasakyti, dėl ko konkrečiai kažkas netinka, ar išsirinkti kandidatą iš pateiktų – kaip suprantu, ne vienas kvalifikuotas kandidatas jau buvo pateiktas – arba pasiūlyti kažkokį savo. Visos galimybės yra“, – aiškino politikė.

Politikė neatmeta, kad klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo gali būti įšaldytas – siekiant jį spręsti, koją gali pakišti rinkiminis fonas.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimas netaps, pasak jos, rinkimų įkaitu.

„Svarbu, kad priešrinkiminių kovų įkaitais netaptų svarbiausios mūsų valstybei temos.

Kalbant apie ambasadorių Lenkijoje – tikrai svarbi tema, svarbus klausimas, kurio negalima imti įkaitu priešrinkiminėje kovoje“, – teigė ji, pakartodama, kad dabartinė situacija yra nepateisinama.

Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo.

Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos.

Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą.

Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai.

Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda.

Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų.

Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės.

Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.