Seimo nariai apie Švedijos patirtį mažinant rūkančių skaičių: nesutaria, ar prasminga vienas priklausomybes keisti kitomis

Laisvės partijai priklausanti Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė teigiamai įvertino Švedijos patirtį mažinant rūkančiųjų skaičių pristačiusių pranešėjų mintį, kad problema yra ne pati priklausomybė nuo rūkalų, bet jų sukeliama žala.

Tuo tarpu opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausanti Asta Kubilienė išrėžė priešingą poziciją. Politikė retoriškai klausė, ar tikrai galima sėkme vadinti faktą, kai žmogus vieną priklausomybę pakeičia kita.

Apie Švedijos patirtį mažinant priklausomybę nuo tabako gaminių buvo diskutuojama balandžio 17 dieną Vilniuje vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Laimingi kaip švedai: šalies patirtys, aktualios Lietuvai“.

Visgi Švedijos patirtis šioje srityje yra ganėtinai specifinė – šalyje galioja išimtis, kurią ji išsiderėjo dar 1995 metais stodama į Europos Sąjungą ir kramtomasis tabakas arba snusas čia yra legalus.

Kitose Europos sąjungos šalyse jis draudžiamas. Švedija didžiuojasi, kad yra pirmoji šalis Europos Sąjungoje, kuri pasiekė vadinamuosius „smoke free“ rodiklius ir kasdien rūkančių žmonių sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Tačiau ši Švedijos patirtis kelia nemažai klausimų. Pirmiausiai, ar galime kalbėti apie sėkmę jei siekiant sumažinti rūkančiųjų skaičių tuo pat metu daugėja vartojančių snusą ir bendras nuo priklausomybių kenčiančių žmonių skaičius lieka daugmaž stabilus.

Renginyje dalyvavusios Seimo narės M. Danielė ir Asta Kubilienė sureagavo į šiuos klausimus keliančius pranešėjų teiginius. M. Danielė sakė, kad mąstymas, jog priklausomybė yra blogis ir žmonės neturi jų turėti, yra ideologinis požiūris. Pasak jos, svarbiausia, kad priklausomybės nekenktų žmogui.

Tuo tarpu A. Kubilienė atkreipė dėmesį, kad norint kalbėti apie žalos mažinimo efektyvumą nepakanka remtis vienu tyrimu. Taip pat būtina labai aiškiai deklaruoti, kas tokius tyrimus ir pranešimus finansuoja ir kokiu tikslu tai daro.

Sako, kad Švedija rado išeitį spręsti pasyvaus rūkymo problemą

Konferencijoje profesorius iš Švedijos Linköpingo universiteto Fredrik Nyström savo pranešime apžvelgė priemones, kurių dėka pavyko ženkliai sumažinti rūkančiųjų skaičių.

Pasak jo, tai lėmė tiek šalies kultūrinės tradicijos, tiek įstatyminis reguliavimas.

 „Labai svarbūs ne pavieniai, bet kompleksiniai tabako žalą mažinantys sprendimai. Turėjome labai daug diskusijų dėl nikotino žalos pasyviai rūkantiems. Todėl šiandien draudžiama rūkyti restoranų lauko erdvėse.

Tai pat draudžiama rūkyti ligoninių teritorijose, o rūkantys medikai privalo keisti rūbus, kad nuo jų nesklistų tabako kvapas“, – teigė F. Nyström.

Šiuo metu Švedijoje vis daugiau žmonių atsisako įprastų cigarečių ir vietoj jų ima vartoti kramtomąjį tabaką, vadinamąjį snusą. Profesorius atkreipė dėmesį, kad Švedijoje jis istoriškai buvo alternatyva cigaretėms.

„Nors šis produktas draudžiamas visoje Europos Sąjungoje, tačiau stodama į Bendriją 1995-aisias metais Švedija išsiderėjo išimtį ir išsaugojo jį kaip savo kultūrinį paveldą“, – prisimena profesorius ir sako, kad labai svarbu, kad jį vartojantys neverčia pasyviai rūkyti kitų.

F. Nyström kalbėdamas apie priklausomybių mažinimą jaunimo tarpe atkreipia dėmesį, jog paprastai draudimai neveikia jaunų žmonių, jie nėra efektyvūs. Todėl Švedijoje buvo pasirinktas principas ne drausti, bet mažinti žalą.  

Profesoriaus teigimu, geresnė alternatyva nei įprastos cigaretės yra elektroninės cigaretės arba kramtomasis tabakas, nes jie padeda pakeisti žalingą įprotį mažiau kenksmingu.

„Švedijoje buvo pasigirdusios iniciatyvos uždrausti snusą su skoniais. Tik per plauką to buvo išvengta. Manau, gerai, kad toks draudimas nebuvo įdiegtas, nes jei nebūtų tuose produktuose skonių, žmonės nepereitų nuo cigarečių prie kitų alterntyvų.

Duomenys iš Švedijos rodo, kad nustojus rūkyti cigaretes ir pakeitus jas alternatyviais nikotino šaltiniais, mažėja rūkymo sukeltų ligų rizika“,– teigia F. Nyström.

Seimo narės nesutarė dėl to, kaip vertinti žmogaus priklausomybę nuo tabako gaminių

Konferencijoje dalyvavusios Seimo narės Laivės partijos atstovė M. Danielė ir LVŽS narė A. Kubilienė šio pranešėjo teiginius komentavo skirtingai.

M. Danielė sakė pasigendanti žalos mažinimo požiūrio Lietuvoje. Pasak jos, švedai vieni geriausiai visoje Europos Sąjungoje supranta žalos mažinimo svarbą.

„Mums irgi rūpi, kad nebūtų žalos. Jeigu priklausomybė nekelia žalos žmogaus gyvenimui, jo šeimai, darbui, ar mums tai turi rūpėti? Problema ne pati priklausomybė, o žala, kurią patiria žmogus ir valstybė“, – sakė Seimo narė.

Tuo tarpu A. Kubilienė atkreipė dėmesį, kad švedams rūkančiųjų skaičių gal ir pavyko sumažinti, tačiau kenčiančių nuo priklausomybės – ne.

„Tai ar galima tai vadinti sėkme, kai viena priklausomybė keičiama kita? Nematau didelės pažangos. Žalingos pasekmės sveikatai, kurias sukelia snusas, šio pranešėjo yra priskiriamos anksčiau turėtoms priklausomybėms “, – stebėjosi opozicinę „valstiečių“ partiją Seime atstovaujanti A. Kubilienė.

Lietuvoje daugiausia rūko asmenys nuo 50 iki 64 metų

Kitas konferencijos pranešėjas Alexander Hinz „Pivot Regulatory and Economics“ vadovaujantis partneris kalbėjo apie ligų prevenciją, kurią galima pasiekti per tinkamą reguliavimą.

Jis pastebėjo, kad nors Lietuvos tabako rinkos reguliavimas kelia tikslą, jog nerūkantys nepradėtų vartoti tabako gaminių, o jau rūkantys atsikratytų šio įpročio, tačiau situacija nėra gera: lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis Lietuvos gyventojai rūko daug, o rūkančiųjų daugėja amžiaus grupėje nuo 50 iki 64 metų amžiaus.

„Beje, ši tendencija nėra Lietuvos specifika, panašios tendencijos pasireiškia daugumoje ES šalių“, – teigė pranešėjas.

Pasak jo, duomenys rodo, kad šios amžiaus grupės rūkantieji bando atsikratyti šios priklausomybės, daugelis tų žmonių norėtų mesti rūkyti cigaretes, tačiau jiems tai nepavyksta. Kartu šie žmonės kenčia nuo rūkymo sukeltų ligų: plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

 „Lyginant sveikatos ir rūkymo statistinius duomenis, akivaizdu, kad priežastingumas akivaizdus“, – teigė A. Hinz.