Seimas svarstys, ar kandidatai į Seimą, Prezidentus, EP ir savivaldą turėtų deklaruoti narystę Komunistų partijose

Seimas spręs dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentų ratifikavimo

Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje pradės spręsti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo klausimą. 

Praėjusią savaitę Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus Briuselyje pasirašė visų 30-ies NATO valstybių atstovai. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.

Dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija bei Vokietija.

Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.

Suomija ir Švedija NATO partnerėmis tapo 1994 metais, kai abi prisijungė prie Partnerystės taikos labui programos. 1997 metais Suomija ir Švedija pradėjo dalyvauti Euroatlantinės partnerystės taryboje.

2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą.

2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder