Seimas numatė naujų sankcijų rusams ir baltarusiams

Nutarta iki kitų metų gegužės 3-iosios apriboti galimybes rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, įvežti ukrainietiškas grivinas, Rusijos piliečiams – atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje. 

Priėmimo stadijoje atsisakyta siūlymo laikinai nepriimti rusų ir baltarusių prašymų gauti Lietuvos pilietybę.

Už Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 13, 34 susilaikė.

Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.

Pagal priimtą įstatymą stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat iki kitų metų balandžio vidurio nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.

Šis ribojimas Baltarusijos piliečiams negalios. „Valstiečio“ Jono Jaručio siūlymu baltarusiai išbraukti, nes, anot jo, tai sukeltų gana rimtų sunkumų Lietuvos vežėjams, samdantiems šios šalies piliečius vairuotojais.

Kaip ir nutarime dėl nepaprastosios padėties, įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus Rusijos piliečių patikrinimas kertant ES išorės sieną. Jie toliau bus vertinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši nuostata nebus taikoma rusams, turintiems leidimus gyventi ES, Šengeno šalyse ar tų valstybių ilgalaikes nacionalines vizas, tiems, kurie vyksta tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, Rusijos diplomatams.

Į nacionalinių sankcijų įstatymą įtrauktas draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.

Priimtas įstatymas numato, kad Rusijos piliečiai ir jų įsteigtos ar valdomos bendrovės negalės įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje ar paveldėjo tą turtą.

Minėtas draudimas baltarusiams nebus taikomas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė rusams ir baltarusiams laikinai nesuteikti Lietuvos pilietybės, tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė ir šios sankcijos atsisakyta.

Numatyta, kad įstatymas įsigalios šių metų gegužės 3 dieną ir baigs veikti kitų metų gegužės 2 dieną.

Kadangi įstatymo projekte numatytos skirtingos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai pareiškė, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali vetuoti tokį įstatymą.

Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad dėl karo Ukrainoje atsakingos ir Rusija, ir Baltarusija, todėl jų piliečiams turėtų būti taikomi vienodi suvaržymai.  

„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – tvirtino K. Budrys. 

„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – sakė jis.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.