Seimas ketina pradėti svarstyti desovietizacijos įstatymo projektą

Neseniai parengto projekto pateikimas įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, nors pastaruoju metu opozicijai boikotuojant Seimo darbą, neaišku ar posėdis apskritai.

Šiuo įstatymu siekiama uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenybes, įvykius ir sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Viena iš projekto iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė teigia, kad dar likę totalitarinių režimų reliktai iškreiptai pasakoja Lietuvos istoriją, skaudina nuo sovietų režimo nukentėjusius gyventojus.

Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

Projekte išskirta, kad nebūtų galima įamžinti ir atvaizduoti aktyviai okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose veikusių asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

Draudimas paliestų paminklus, skulptūras, memorialines lentas, gatvių, aikščių, skverų, parkų pavadinimus ir panašiai.

Anot projekto, sprendimą dėl viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas priimtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius. Medžiagą apie konkrečius objektus jam suteiktų savivaldybių institucijos, o speciali Seimo nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija parengtų savo išvadas.

Gavęs Genocido centro direktoriaus sprendimą, kad kuris nors konkretus objektas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jo valdytojas turėtų jį pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Minėti draudimai negaliotų muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Anot projekto, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galėtų būti naudojamas su sąlyga, jog šalia būtų pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Dabar Lietuvoje tik numatyta administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.

Diskusija dėl sovietinių paminklų ir gatvių pavadinimų šalinimo Lietuvoje atgijo prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje.