Saulius Skvernelis: NT mokesčio padėjimas į stalčių parodo, kad valdančiųjų pažadai buvo apgavystė

„Parodo, kad tie pažadai, kurie buvo suformuoti prieš rinkimus yra apgavystė. Nes buvo žadėta, kad ateis naujoji valdžia ir padarys per 6 mėn. tokią sterilią mokesčių reformą, kad nebus nei „gyvulių ūkio“, bus apmokestintas kapitalas, mokesčiai nepriklausys nuo darbo veiklos pobūdžio ir bus suvienodinti, atsisakyta lengvatų. Ir tai yra neįgalumas valdančiosios daugumos, padaryti esminį kadencijos darbą – sutvarkyti mokesčius “, – antradienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.