Šalį alinanti kaitra į pajūrį sutraukė ne tik poilsiautojus, bet ir vabzdžius

Lietuvos zoologijos sodo zoologas Jonas Šimkus portalui LRT.lt sako, kad viena iš šiuo metu pajūryje stebimo bičių, širšių ir kitų vabzdžių suaktyvėjimo priežasčių gali būti karščiai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentas Andrius Petrašiūnas priduria: „Vapsvos šiuo metu augina jaunąją kartą, ieško maisto lervoms, taip pat energijos sau.

Esant didesnei žmonių koncentracijai paplūdimiuose, atsiranda daug įvairaus maisto: vaisių, saldžių gėrimų ir panašiai.

Užuodusios maistą, vapsvos natūraliai skrenda arčiau žmonių".

Tiesa, nors atrodo, kad bičių ir vapsvų šiuo metu pajūryje daugiau, išmatuoti ir pasakyti tai tiksliai – sunku.

Teigti, kad šiuo metu geliantys vabzdžiai tapo piktesni, taip pat nebūtų tikslu, priduria docentas:

Prieš porą savaičių pajūryje poilsiautojai galėjo pastebėti ir boružių suaktyvėjimą.

Pasak dr. A. Petrašiūno, šiemet boružėlių išties gali būti daugiau, mat pastebima ir daugiau amarų, kuriais jos maitinasi.

Dėl amarų gausos šiemet daugiau ir žiedmusių, kurių lervos minta amarais. Žiedmusė – išvaizda bitę ar širšę primenantis vabzdys, dažnas poilsio pajūryje ar paežerėse palydovas. Ir nors vabzdys ganėtinai įkyrus, jo bijoti nereikia – neįgels.

„Žiedmusės ne tik nėra pavojingos, jos ėda daržo kenkėjus amarus, apdulkina agurkus, pomidorus ir kitus augalus“, – sako dr. A. Petrašiūnas.

Kaip aiškina zoologas J. Šimkus, įprastai vabzdžiai nesirenka kryptingai skristi į jūros pusę – tiesiog atseka paskui čia traukiančius žmones.

Mums įprastos musės, širšės, vapsvos (vabzdžiai, kurie minta prakaitu, saldžiu maistu ir pan.) ten natūraliai negyvena, bet atseka paskui žmones.

Kur gausu žmonių, ten yra ir vabzdžiams naudingų dalykų“, – sako zoologas.

Tiesa, gali būti ir taip, kad vabzdžiai į paplūdimį atskrenda nuo jūros pusės. „Jei ilgą laiką pučia stiprus vėjas, dalį vabzdžių jis gali atpūsti, pavyzdžiui, iš Švedijos ar kitų šalių. “, – nurodo dr. A. Petrašiūnas.

Zoologas J. Šimkus pažymi – pajūryje vabzdžiai dažniau tiesiog tampa įkyrūs, nei kelia pavojų.

Visgi norint išvengti įgėlimo paplūdimiuose patariama nevalgyti saldumynų, negerti bites ir širšes viliojančių saldžių gėrimų.

Neretai įgėlimai būna netyčiniai, tad dr. A. Petrašiūnas įspėja – prieš kąsdami atidžiai apžiūrėkite vaisius: obuolį, kriaušę, arbūzą, apžvelkite vietą, kurioje ketinate sėstis ar gultis.

Sveikatos apsaugos ministerija interneto puslapyje nurodo, kaip elgtis įgėlus bitei:

– Pasireiškus alerginei reakcijai (dusulys, veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, pasireiškęs dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukritęs kraujospūdis ir kt.) reikia mažinti skausmą, patinimą ir pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus patektų į gydymo įstaigą.

– Skubiai pašalinti bitės geluonį, jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi, nes suspaudus geluonį į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų.

– Uždėti ant įkandimo vietos šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikyti mažiausiai 10 minučių.

– Duoti išgerti antihistamininių vaistų. Paklausti, ar nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą „EpiPen“, padėti susišvirkšti į šlaunies ar peties raumenis.

– Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai, kviesti greitąją medicinos pagalbą tel. 112 ar patiems skubiai vežti į artimiausią ligoninę.

Kaip atpažinti bitės įgėlimą?

– Stiprus aštrus skausmas įgėlimo vietoje.

– Įgeltos vietos paraudimas, patinimas.

– Kūno odos niežėjimas.

– Bitės įkandimo vietoje likęs geluonis.