Sakartvele nelaimės ištiktos lietuvės šeimai – siaubingos patyčios Lietuvoje

Tos dienos, kai buvo laukiama, kuomet iš Sakartvelo į Kauno klinikas specialiu reanimobiliu bus atvežta insulto ištikta moteris, jos šeimos nariams truko amžinybę, o tuo metu kiekviena sekundė buvo itin brangi.

Laimei, viskas gerai baigėsi – šeimai į pagalbą atskubėjo viena Sakartvelo bendrovė, sutikusi moterį atvežti į Lietuvą.

Tuo metu iš Vilniuje registruotos viešosios įstaigos „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“ jie taip ir pagalbos nesulaukė, nors per du kartus šios įstaigos vadovui Artūrui Magalinskiui (Artūr Magalinski) jau buvo sumokėję beveik 9 tūkstančius eurų.

Tai, kaip A. Magalinskis pasielgė su nelaimės ištikta šeima, prilygsta dideliam pasityčiojimui – vyras ne vieną dieną jiems melavo, kad štai jau tuoj sunkiai serganti moteris bus parvežta į Lietuvą iš Sakartvelo.

Tačiau kaskart vis nurodydavo naujų priežasčių, dėl ko užtruko beveik 4 tūkstančius kilometrų turėjusi besitęsti kelionė.

O galop, kai viltį praradę artimieji pareikalavo sugrąžinti sumokėtus pinigus, sužinojo, kad jų neatgaus – esą šis daug dirbo, investavo.

Supratę, kad tai buvo iš anksto gerai apgalvotas planas pasipelnyti, pinigus sumokėję artimieji kreipėsi pagalbos į teisėsaugos pareigūnus – pagal gautą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamasis procesas truko daugiau kaip trejus metus – tik dabar teismas paskelbė, kad viešosios įstaigos vardu veikęs A. Magalinskis turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinojo, jog savo įsipareigojimų negalės įvykdyti, tačiau piktnaudžiaudamas į nelaimę patekusios moters artimųjų pasitikėjimu, pinigus užvaldė.

Šio tyrimo metu pareigūnai buvo išsiaiškinę ir dar vieną atvejį, dėl kurio A. Magalinskis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – jis iš vieno vyro artimųjų buvo paėmęs 1 tūkst. eurų avansą už tai, kad sunkiai sergantis pacientas bus atgabentas į Vilniaus Santaros klinikas iš Vokietijos.

Tačiau dėl to A. Magalinskis buvo išteisintas – teisme nepavyko įrodyti, kad jis neplanavo įvykdyti savo įsipareigojimų, nors ir vilkino reanimobilio išvykimo iš Lietuvos į Vokietiją procesą.

Už tai, kad apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, kartą jau dėl sukčiavimo, kai užvaldė išblaivinimo paslaugą užsakiusio paciento banko mokėjimo kortelę ir iš jos nusiėmė pinigus, teistas A. Magalinskis buvo nuteistas – teismas jam skyrė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, A. Magalinskiui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teismas vyrui nurodė sumokėti 20 MGL (1 tūkst. Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kadangi nukentėjusiesiems nuteistojo advokatas dar iki teismo nuosprendžio priėmimo sugrąžino jų sumokėtus pinigus, procesas dėl ieškinių priteisimo buvo nutrauktas.

Šis teisėjo Marijaus Kursevičiaus priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, konstatavo Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Magalinskio advokato skundą, kuriuo buvo buvo prašoma nuteistąjį išteisinti arba paskirtą bausmę dar labiau sušvelninti.

Tyrimas policijoje buvo pradėtas, kai į ją kreipėsi Sakartvele susirgusios moters anūkė – apie ištikusią nelaimę jai pranešė kartu su ja išvykusi motina. Ji teigė, kad iš Vilniaus atskrido į Kutaisį, o paskui kartu nuvyko į Sakartvelo vakaruose esantį Zugdidi miestą.

„Manėme, kad atvykome tik keturioms dienoms, bet netrukus įvyko nelaimė – mano mamą ištiko insultas, ji buvo komos būsenos, gulėjo ligoninėje, už kurią reikėjo mokėti po 500 Eur per parą, – policijai nurodė moteris, pažymėjusi, kad vėliau Lietuvos ambasados Tbilisyje darbuotojai su gydymo įstaiga susitarė, kad lietuvės gydymas kainuos 300 Eur per parą.

– Teko už gydymą mokėti patiems, nes į kitą šalį nuvykome be kelionių draudimo, Sakartvelas yra trečioji šalis ir jokios pagalbos, deja, iš Lietuvos mes negalėjome sulaukti.“

Asociatyvi nuotrauka

Insulto ištikta moteris komoje praleido apie savaitę, o kai atsigavo, jos būklė buvo vis dar sunki – galėjo tik gulėti, jai buvo pajungtas kvėpavimo aparatas.

Po pokalbių su medikais jos dukra sužinojo, kad motiną galima reanimobiliu parvežti į Lietuvą.

„Tuomet nuvykau į Lietuvos ambasadą Tbilisyje ieškoti pagalbos, kaip mamą greičiau pervežti į Lietuvą, ambasadoje man pasiūlė perkelti ją į kitą ligoninę“, – moteris sakė, kad kitą dieną jos motina buvo pervežta į Batumio miesto ligoninę, nes buvo pasiūlytas pigesnis gydymas (reikėjo mokėti po 180 Eur per parą).

„Tačiau tai buvo laikinas variantas, nes vis tiek buvo toliau organizuojamas mamos transportavimas į Lietuvą“, – teigė ji.

Tada moteris susisiekė su vieno Seimo nario padėjėja, kurios prašė pagalbos, bet šiai nepavyko niekuo padėti – Ligonių kasų darbuotojai paaiškino, kad valstybė neapmoka transportavimo iš užsienio paslaugų, tokias išlaidas dengia draudimo bendrovės, jeigu keleivis iš anksto įsigija draudimo polisą.

„Moteris guodėsi, kad viena diena Sakartvelo ligoninėje kainuoja didelę pinigų sumą ir ji pati negali suorganizuoti pervežimo, ji paprašė paieškoti, kas tai galėtų padaryti“, – pasakojo netrukus skambučio sulaukusi valstybės tarnautoja.

Ji sutiko paskambinti greitąją medicinos pagalbą teikiančioms įstaigoms ir pasidomėti, kas sutiktų parvežti pacientę – taip sužinojo, kad ligonius iš užsienio į Lietuvą atveža A. Magalinskio vadovaujama viešoji įstaiga. Jo telefoną moteris ir perdavė pagalbos ieškojusiai moteriai.

Kai Sakartvele esanti moteris susisiekė su A. Magalinskiu, šis sutiko padėti, bet paprašė, kad geriau su juo susiektų Lietuvoje esantys artimieji. Taip su viešosios įstaigos vadovu pradėjo bendrauti insulto ištiktos moters anūkė.

„Įmonės vadovas A. Magalinskis pasakė, kad apsiims transportuoti ir viską apskaičiavęs įvertino išlaidas, pasakė, jog ši pervežimo paslauga kainuos 9 350 Eur, sakė, jog prieš paslaugos atlikimą reikalingas 50 proc. sumos avansas ir kai tik gaus avansą, galės reanimobilį suruošti per 2-3 valandas ir išvažiuoti, – policijai nurodė moteris.

– Tą pačią dieną gavome avansinę sąskaitą, kitą dieną mano dukra pervedė 4 675 Eur.

Kai tik buvo atliktas pavedimas, dukra susisiekė su įmonės vadovu ir pranešė, kad pavedimas yra atliktas, buvo pažadėta, jog buhalterė viską sutikrins ir susisieks, tačiau po pinigų pavedimo su įmonės vadovu A. Magalinskiu susisiekti pasidarė sudėtinga, jis nekėlė ragelio ir rašė trumpąsias žinutes, jog šiuo metu negali šnekėti, nes yra ambasadoje, žadėjo vėliau perskambinti, tačiau tą dieną jokių žinių taip ir nesulaukėme.

Kitą dieną nuo pat ryto vėl bandėme su juo susisiekti, tačiau jis vėl nekėlė ragelio ir rašinėjo, kad perskambins. Ir tik vakare, kai dukra jam parašė elektroninį laišką, jog mes, kaip paslaugos užsakovai, norime sulaukti informacijos, jis paskambino ir pasakė, jog tas dvi dienas tvarkė dokumentus ir kad jau rytoj išvažiuoja į Sakartvelą pasiimti ten ligoninėje gulinčios mano mamos.“

Anot moters, A. Magalinskis aiškino, jog jam pavyko susisiekti su Batumio ligoninės gydytoju, jis pasakė, kokios ji yra būklės.

„Jis nurodė, kad aš parašyčiau sutikimą, jog leidžiu, kad įmonė pervežtų mano mamą iš Sakartvelo į Lietuvą, taip pat paprašė, kad Batumio ligoninėje palikčiau savo paso kopiją ir mamos originalų pasą“, – teigė ji.

Moteris džiaugėsi, kad viskas pagaliau klostosi sėkmingai, bet kitą dieną sulaukė netikėto A. Magalinskio skambučio telefonu – vyras nurodė, kad jam yra reikalingas 4 tūkst. Eur užstatas grynaisiais, nes jis su medicinine įranga važiuos per Abchaziją, šie pinigai bus kaip užstatas, o jis bus grąžintas, kai pacientė bus atvežta į Lietuvą.

„Jis paprašė susitikti Kaune ir paduoti tą sumą pinigų, – policijoje nurodė moteris. – Mums jau tada kilo įtarimų, todėl su juo susitikti dukra važiavo ne viena, o kartu su savo seserimi ir jos šeima.

Jos nusprendė susitikti viešoje vietoje – prekybos centre „Mega“. Čia jos A. Magalinskio laukė net pusantros valandos, jis atvyko vienas su greitosios pagalbos automobiliu, ant kurio buvo įmonės atributika, taip pat dėvėjo aprangą su įmonės atributika.

Dukros klausė kodėl jis negali šio užstato paimti iš savo įmonės sąskaitos, juk vis dėl to jos moka už paslaugą, bet jis patikino, kad gali, tačiau taip reikės laukti pirmadienio arba antradienio, o nori juk išvažiuoti kuo greičiau.“

Asociatyvi nuotrauka © Organizatorių nuotrauka

Moteris neslėpė, kad jos dukros bandė „taktiškai paklausti, iš kur žinoti, jog tai – ne apgaulė“.

„Tačiau jis nusijuokė ir pasakė, jog tai – ne vaikų žaidimai, juk viskas vyksta per Valstybines ligonių kasas, – teigė ji. – Kadangi jo argumentai buvo logiški, dukros sutiko duoti 4000 Eur sumą grynais, tik paprašė, kad ant įmonės blanko būtų parašyta, jog jis šiuos pinigus iš jų gavo.

Jis surašė pinigų paėmimo orderį ant įmonės blanko, uždėjo įmonės antspaudus. Kad būtų bent kiek ramiau ir įsitikinimui, jog tai ne apgaulė, jis taip pat davė nusifotografuoti savo asmens tapatybės kortelę.“

Anot jos, A. Magalinskis pažadėjo, kad iš karto po šio susitikimo važiuos į Vilnių, susitiks su ekipažo nariais ir iškart išvyks į Sakartvelą.

Po savaitgalio pinigus perdavusi insulto ištiktos moters anūkė nusprendė pasidomėti, kaip A. Magalinskiui sekasi kelionė, bet atsakymų į siųstas žinutes ilgą laiką nesulaukė.

„Po pietų jis parašė, kad šiuo metu važiuoja per Rusiją ir kad yra nekokie keliai, o kai kitą dieną sužinojome, kad reanimobilis vis dar nepasiekė Sakartvelo, nes nebuvo atvykęs į ligoninę, pasidarė neramu“, – moters teigimu, A. Magalinskis vėl nuramino, kad automobilis jau „yra pasiaukelėje“ ir esą nėra dėl ko nerimauti.

Dar kitą dieną susisiekusi su ligoninės personalu moteris sužinojo, kad jos motinos kol kas dar niekas neatvažiavo pasiimti.

„Teko vėl bandyti susisiekti su įmonės vadovu, po kelių išsiųstų žinučių jis atsiuntė kelias neaiškias žinutes ir tuoj pat nebebuvo galimybės su juo susisiekti, tikriausiai jis išsijungė telefoną“, – moters teigimu, kitą dieną šeimos nariai nuvyko į įmonės buveinę, bet ten nieko nerado, tačiau garaže dirbantis žmogus davė A. Magalinskio asmeninio telefono numerį.

„Kai dukrai pagaliau pavyko jam prisiskambinti, jis sakė, kad šiuo metu yra tarpeklyje tarp Rusijos ir Sakartvelo, sakė, kad perskambins ir padėjo ragelį, nespėjus nieko jam atsakyti, – prisiminė moteris. – Vėliau jis, deja, taip ir neperskambino, o kai bandėme jam skambinti, jis nekėlė ragelio, parašė tik kelias žinutes, kad būtinai paskambins, bet tai buvo tik pažadai.“

Dar po kelių dienų A. Magalinskis atsiuntė kelias žinutes, kuriose ramino sergančios moters artimuosius, žadėjo paskambinti, bet tai tebuvo tik tušti pažadai, todėl vakare A. Magalinskiui išsiuntė žinutę, kad nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir dėl to kreipsis į teisėsaugos pareigūnus.

Moteris teigė, kad buvo nuvažiavusi į A. Magalinskio vadovaujamos viešosios įstaigos patalpas ir parašė sugrąžinti pinigus, bet jis jų taip ir nesugrąžino.

„Turėjau imti paskolą ir samdyti kitą bendrovę iš Batumio, kuri kuri mano motiną į Lietuvą atvežė labai greitai“, – teisme sakė ji.

Tuo metu A. Magalinskis nepripažino, kad apgaulės būdu užvaldė svetimus pinigus ir pabrėžė, jog iki šiol esą nėra gavęs oficialaus prašymo sugrąžinti pinigus. Vis dėlto, jis pripažino, kad nukentėjusieji pinigus atgavo, juos sumokėjo jo advokatas.

Teisme A. Magalinskis aiškino, kad ligonių transportavimą iš užsienio vykdo nuo 2001 m., o Sakartvele susirgusią moterį buvo galima transportuoti medicininiu lėktuvu, tačiau toks skrydis būtų kainavęs 55 tūkst. Eur, o pacientės artimieji tokių pinigų neturėjo.

Vyras teigė, kad tuomet buvo sudaryti kiti planai, kaip iš Sakartvelo į Lietuvą parvežti moterį.

„Vienas maršrutas yra per Rusijos Federaciją, į Sakartvelą būtume patekę per kalnų kelią, kitas maršrutas buvo per Ukrainą, per Odesos miestą iki Batumio, o trečias maršrutas buvo per Abchaziją, nes Zugdidi miestas yra netoli Abchazijos, aš pasiūliau įmanomus variantus, – teigė vyras.

– Buvo apsiribota ties dviem variantais – arba per Rusijos Federaciją, arba per Ukrainą, įkainis – apie 1,5 Eur už kilometrą, viskas būtų kainavę apie 10 tūkst. Eur, bet artimieji paprašė nuolaidos, ją padarėme.“

A. Magalinskis teigė, kad jis buvo sudaręs maršrutą, susisiekė su greitosios pagalbos partneriais iš Rusijos, nes važiuojant per Ukrainą ir Rusiją visada yra pasirūpinama rezerviniu automobiliu, jei važiuojantis reanimobilis sugestų.

„Buvo pasirinktas Gruzijos karo kelias, per kalnų vietovę“, – A. Magalinskis tikino, kad jis organizavo kelionę, bet ji subliuško paskutinę minutę, nes sugedo automobilis.

„Apie tai pacientės artimųjų neinformavau, bet susisiekiau su kolegomis iš Rusijos, klausdamas, ar jie galėtų mane pridengti, kol bus sutaisytas automobilis“, – savo versiją dėstė jis.

Vyras taip pat pridūrė, kad ligonių transportavimo paslaugas teikė iki tol, kol policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau tokie A. Magalinskio argumentai neįtikino teisėjų – iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nėra aišku, ar jis iš viso tvarkė kokius nors pacientės dokumentus, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl vizos pacientei gavimo, kokiems pasirengimo kelionei darbams kokias sumas išleido, kaip ir kokį sudarinėjo maršrutą, su kokiais partneriais derino kelionę Rusijoje, kaip ir kokių pasienio postų kirtimą derino, su kokiomis pakeliui esančiomis gydymo įstaigomis derino kelionę ir pan.

„Byloje esantys įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad nuteistasis panašiu laiku gavo vizą ir skambino pacientės gydytojui, tačiau šiuos veiksmus teismas įvertino kaip nuteistojo siekį sukurti paslaugos vykdymo regimybę“, – pažymėjo teisėjai.

„Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad, ruošdamasis kelionei į Gruziją, jis derino kelionę su partneriais Rusijoje, kad nutikus nenumatytam atvejui, šie galėtų perimti pacientės transportavimą, – nurodė teismas.

– Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis negalėjo nurodyti, su kokiais partneriais Rusijoje derino kelionę, iš esmės teigdamas, kad tokios informacijos atskleidimas pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

Tokios informacijos nuteistasis ar jo gynėjas nepateikė ir viso teismo proceso metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis neprivalo aktyviai dalyvauti savęs apkaltinimo procese, tačiau aplinkybė, kad jis dėl išimtinai formalios priežasties atsisako pateikti save teisinančius duomenis ir nurodyti jų šaltinius, neleidžia teismui jo teiginių vertinti kitaip kaip deklaratyvių.“

Anot teismo, A. Magalinskio parodymai laikytini jo pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

„Jie yra prieštaringi, dalyje nelogiški, neįtikinantys, dalyje deklaratyvūs, matyti, kad nuteistasis parodymus derina prie jam nepalankių aplinkybių, nutyli jo teisinę padėtį bloginančias aplinkybes“, – nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis.