Rūšiuosim maisto atliekas: lauke – po konteinerį, butuose – po kibiriuką

Po dvejų metų Lietuvoje nebebus galima maisto atliekų maišyti su komunalinėmis. Manoma, kad tai savivaldybėms leis mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, bet neabejojama, kad jos didės, jeigu regionai naujosios rūšiavimo tvarkos neįgyvendins.

Įprotį teks prisijaukinti

Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys, pirmūnai šioje srityje yra Alytaus regionas: ten maisto atliekoms skirti konteinerių komplektai pirmiausia buvo išdalinti individualių namų gyventojams, o šiek tiek vėliau, įrengus požemines ir pusiau požemines aikšteles, sudarytos sąlygos jais naudotis ir daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms.

„Kolegos iš Alytaus pasakojo, kad naujovė pas juos kelią skynėsi nelengvai, gyventojai iš pradžių nebuvę patenkinti, bet pratinasi. Kitaip nebus – tokia maisto atliekų rūšiavimo tvarka nustatyta Europos Sąjungos direktyvoje“, – sakė R. Žiaušys.

Pasak „Kretingos komunalininko“ ekonomistės Eglės Alonderienės, Kretingos rajono savivaldybė jau taip pat reagavo į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimą teikti paraiškas tiek individualiems, tiek kolektyviniams maisto rūšiavimo konteineriams įsigyti.

Butams Kretingos mieste turėtų būti paskirstyti ir kibiriukai su specialiomis talpyklomis skysčiams.

Kad turinys vėdintųsi, lėčiau pūtų, kibiriukus ketinama pasirinkti su specialiomis angomis vėdinimui. Prie individualių namų ir daugiabučiams skirti konteineriai irgi bus su talpyklomis skysčiams, o nemaloniems kvapams kauptis ir į aplinką veržtis neleis biofiltrai arba vėdinimo angos.

Kretingos rajono savivaldybė siekia įsigyti 105-is 240 litrų talpos bei 5 tūkst. 695-is 120 litrų talpos maisto atliekų konteinerius, o butams – 4 tūkst. 223 kibiriukus, kurių talpa 7–10 litrų.

Kaip sakė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, šio projekto vertė, preliminariai skaičiuojant, siektų 240 tūkst. eurų. APVA lėšos sudarytų 85 proc., Savivaldybė turėtų prisidėti 15 proc., tai yra apie 36 tūkst. eurų.

Pasak S. Jazbutienės, finansavimas dar negautas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus pateiktą paraišką vertina APVA. Ar naujoji rūšiavimo tvarka neišaugins rinkliavos mokesčio, vedėja nekomentavo – esą kol kas nesvarstoma, nes reikės diskusijų, kas, kada ir kaip šias atliekas surinks, kur išveš.

Apmokestins tekstilę

Kad daug kas nežinoma ir kad bus vertinamos visos įmanomos ekonominės alternatyvos, patvirtino „Kretingos komunalininko“ vadovas. Anot jo, vienintelė maisto atliekų perdirbimo gamykla, priimanti pasenusius produktus arba jų likučius iš restoranų ir kavinių, veikia netoli Vievio. Maisto atliekų perdirbimo cechą įrengti tikslą turi ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), atliekama šio projekto galimybių studija.

APVA tebevertina ir Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus pateiktą paraišką 29-iems tekstilės konteineriams, kurių talpa būtų 2,5 kubo, įsigyti. Tai kainuotų per 30 tūkstančių eurų, APVA lėšos taip pat sudarytų 85 procentus, savo dalį –15 procentų, arba apie 5 tūkstančius eurų, – prisidėtų rajono Savivaldybė.

Naujieji tekstilės konteineriai atsirastų Kretingos mieste ir didžiosiose rajono gyvenvietėse. Bet tekstilės rūšiavimo sistema bus įgyvendinta metais vėliau negu maisto rūšiavimo sistema – 2025-aisiais.

Šiuo metu, kai sistemos nėra, tekstilė tvarkoma su bendru komunalinių atliekų srautu, tai yra apmokestinama kartu su rinkliava, nors išvežama atskirai.

Rajone pastatyti 9 tekstilės konteineriai: penki – Kretingos mieste, po du Vydmantuose, Darbėnuose ir Kartenoje, vienas Darbėnuose. Atliekos surenkamos du kartus per mėnesį, o paslaugą atlieka bendrovė „Ekonovus“.

Kaip sakė R. Žiaušys, per mėnesį iš Kretingos rajono išvežama maždaug 3 tonos tekstilės atliekų, tvarkytojui sumokama po 300 eurų. Valstybiniame atliekų prevencijos plane numatyta įvesti tekstilės mokestį, tai yra, parduodant gaminį, kaip ir už pakuotę, iškart būtų įskaičiuota ir atliekos sutvarkymo kaina. Vadinasi, gyventojams tekstilės utilizavimas atskirai nekainuotų.

Seka tekstilės kelią

Bendrovės „Ekonovus“ Klaipėdos padalinio vadovė Neringa Jasaitė teigė, kad tekstilės atliekas iš joms skirtų konteinerių Kretingos rajono savivaldybėje ši įmonė renka antrus metus, tokią paslaugą teikia ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių.

Anot pašnekovės, teisingas išrūšiavimas leidžia mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius, svarbu, kad gyventojai tas atliekas į konteinerį įdėtų užrištuose maišeliuose švarias, nepaveiktas pelėsio ir sausas.

Gyventojai nori žinoti, ar jų pastangos nenueina perniek – kur gi atsiduria maišiukuose į konteinerius tvarkingai sudėti seni nudėvėti ar naujesni nereikalingi drabužiai, avalynė, patalynė, antklodės, pliušiniai ir medžiaginiai žaislai, užuolaidos?

Kaip sakė N. Jasaitė, surinktos tekstilės atliekos pirmiausia yra išrūšiuojamos.

Antriniam panaudojimui tinkamų kiekis nebūna didelis, bet dalis praverčia tekstilės produktų, kita dalis – energijos gamybai, tai yra sudeginama atliekų deginimo įmonėje.

„Ekonovus“ Klaipėdos padalinio vadovė vylėsi, kad, įdiegus rūšiavimo infrastruktūrą Lietuvoje, gyventojams bus patogiau tinkamai išrūšiuoti tekstilės atliekas. Bėgant laikui, išsiugdys įpročiai, kaip ir rūšiuojant pakuotes, kai užstato sistema veikia ir daug klausimų nebekelia.

Nerūšiavimas kirs per kišenę

Tekstilės atliekas kretingiškiai rūšiuoja tvarkingai, netgi pasigenda ir prašo pastatyti daugiau konteinerių, užtat pastaruoju metu komunalininkus nuvilia neatsakingai rūšiuojamos pakuotės.

Reikalai, anot pašnekovų, ypač pašlijo pastačius naujus požeminius ir pusiau požeminius konteinerius. Gyventojai dažnai juos peikia dėl siaurų angų – esą pro jas ir norėdamas didesnės dėžutės ar „bambalio“ nuo 3 litrų mineralinio vandens neįgrūsi, nes nepralįs. Tokiais atvejais pakuotę reikia karpyti, lankstyti.

„Konteinerių turinį individualiose valdose kontroliuoti įmanoma, tačiau, kas įmesta į požeminius, nesimato. Kartais tenka išvežti atliekas kaip mišrias, nes jau nebegalima atskirti, kad jos – iš pakuotėms skirtojo konteinerio“, – sakė E. Alonderienė. Ji įvardijo dvi sąžiningiausiai atliekas rūšiuojančių gyventojų grupes – tai pensininkai ir jaunimas.

R. Žiaušio įsitikinimu, žmonių neatsakingumas atsigręžia prieš juos pačius, nes kuo daugiau mišriųjų atliekų nuvežama į KRATC, tuo sparčiau ir daugiau auga mokesčiai.

Užsienio šalyse kiekvienas daugiabutis turi po savininką, ir už atliekų nerūšiavimą jis gali būti baudžiamas piniginėmis baudomis. O Lietuvoje daugiabučių savininkai – visi to namo gyventojai. Nenustačius konkretaus kaltininko, kolektyvinė atsakomybė netaikoma.