Rekordiškai žemos grūdų kainos verčia sunerimti: ūkininkai kalba apie finansinius nuostolius ir net bankrotus

Grūdų supirkimo kainoms Lietuvoje didžiausią įtaką daro pasaulinė rinka, kuri prisitaikė ir praktiškai nebereaguoja į tai, kad dalis ukrainietiškų grūdų į ją nepatenka.

Be to, šiemet sulaukus gero derliaus, rinkoje susidarė jų perteklius, todėl kainos reikšmingai nukrito.

Taigi, karas Ukrainoje nedaro reikšmingo poveikio pasaulio maisto kainoms, jų augimą lemia kitos priežastys.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas tikina: jeigu kur nors pasaulyje grūdų fiziškai trūktų, jų kaina vėl pašoktų į padebesius, tačiau tokio scenarijaus artimiausi metu nesitikima.

Ir džiaugsmas, ir ašaros

Lietuvoje pasibaigus javapjūtei, A. Macijauskas skaičiuoja, kad šiemet grūdų derlius šalyje bus geresnis, nei tikėtasi, – maždaug 5–6 mln. tonų. Toks kiekis yra vidutinis metinis vidurkis.

Retais rekordiniais metais grūdų derlius Lietuvoje siekia 7 mln. tonų ir daugiau, iš dalies tai priklauso, kokių grūdų kuriais metais auginama.

„Vienais daugiau kviečių, kitais daugiau miežių, trečiais daugiau rapsų, pupų. Varijuoja tie plotai, hektarai, tai skaičius gali svyruoti, bet planuojame, kad šiemet Lietuvoje grūdų išauginsime apie 5–6 mln. tonų“, – sakė A. Macijauskas.

Vasarą daugelyje savivaldybių fiksuota stichinė sausra, dalį pasėlių sunaikino kruša, todėl geras statistinis derlius gali stebinti. Iš tikrųjų jis džiugina ne visus.

„Tokia situacija Lietuvoje, kad vienose savivaldybėse derlius yra labai prastas, daug prastesnis negu vidurkis, kai kuriose vietovės net ir visai sunaikintas, pavyzdžiui, krušos.

Kitose vietovėse jis didesnis, nei būna vidutiniškai. Kai sakau, kad neblogas derlius, man skambina ūkininkai ir priekaištauja: ką jūs čia šnekate, koks neblogas, pas mus iš viso derlius sunaikintas arba labai mažas, nes buvo sausra, paskui dar kruša praėjo, esame ant bankroto ribos“, – pasakojo A. Macijauskas.

Kartu jis pastebėjo, kad kiti ūkininkai, kurie ūkininkauja netoli nuo tokio nelaimėlio, už 50 kilometrų, jaučiasi visai kitaip. „Jeigu pas jį palijo birželio mėnesį ir nepraėjo krušos, jis gavo visai normalų derlių. Taigi, nors Lietuva palyginti nedidelė, situacija labai skirtinga.

Mes labai atsargiai šnekame apie derlingumą, nes žmonės pyksta, ir visai pagrįstai“, – pastebėjo grūdininkų atstovas.

Pasak A. Macijausko, ūkininkų finansinę padėtį sunkina ir tai, kad dėl patirtų nuostolių jie negali gauti draudimo išmokų, nes stichinė sausra nebuvo paskelbta valstybės mastu.

Kainos varo į bankrotą

Kviečių kainos ateities sandoriuose rugpjūčio mėn. pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo 2020-ųjų lapkričio ir iki šiol nepakilo.

„Kainos taip ir laikosi tame pakankamai žemame lygyje. Ir tai blogai, nes visos kitos kainos – žaliavų, trąšų, degalų, atsarginių dalių, žemės nuomos, taip pat atlyginimų sąnaudos per tą laikotarpį išaugo mažiausiai 30 proc.

O grūdai, atvirkščiai, yra atpigę iki žemiausio taško. Šios kainų žirklės, kai grūdų savikaina išaugusi, ūkininkams yra labai nepalankios.

Grūdų kaina turėtų būti bent 30 proc. aukštesnė, kad ūkininkas gautų bent minimalų pelną“, – sakė A. Macijauskas.

Ūkininkai teigia, kad šiemet vidutinė grūdų kaina yra 100 eurų už toną mažesnė negu pernai, o kai kurių kultūrų dar daugiau. Pavyzdžiui, 2022 m. antros klasės kviečiai buvo superkami po 330 eurų, o šiemet – 200 eurų.

Kokia būtų kritinė kainos riba, ūkininkai jau nebeišgyventų?

„Ta riba jau dabar yra kritinė ar žemiau kritinės. Dabartinės kainos, ypač rapsų, net nepadengia savikainos. Apie pelną net nesvajojame.

O kviečių kainos priartėjusios prie ribos, kai joms dar bent nukritus jų auginti nebeapsimokės. Pasiekėme ribą, kai ūkininkavimas tampa nuostolingas“, – sakė A. Macijauskas.

Rinkoje grūdų perteklius

Grūdų kainų kritimą pasaulio rinkoje, pasak ūkininko, lėmė jų perteklius. Mat bendras šių metų derlius yra didesnis, nepaisant to, kad ne visi Ukrainoje išauginti grūdai pasiekia tarptautines rinkas.

„Kainos sumažėjo visame pasaulyje. Ukrainos grūdai randa naujus kelius. Karo pradžioje kainos buvo pakilusios labai smarkiai, nes rinkos išsigando, kad šių grūdų nebus, bet jie eksportuojami per ES uostus.

Net iki Lietuvos tie grūdai atvažiuoja. Bet bendras grūdų derlius pasaulyje geras, labai neblogas Ukrainoje, Rusijoje, kitur, todėl kainos sumažėjo“, – pasakojo A. Macijauskas.

Pasak jo, grūdų pasaulyje tikrai netrūksta. Jeigu būtų priešingai, jų kaina iš karto pašoktų. A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad kalbos apie gresiančią maisto krizę dėl karo Ukrainoje buvo tam tikras informacijos burbulas, pirmiausia naudingas Rusijai.

„Ukraina irgi tam pritarė, nes buvo suinteresuota burbulą pūsti, kad užsitikrintų savo žemės ūkio produkcijos eksportą. Bet reikia pasakyti, kad tikrai pasaulis nepražūtų be rusiškų ar ukrainietiškų grūdų“, – tikino A. Macijauskas.

Tai esą rodo dabartinės žemos grūdų kainos – jeigu kur nors pasaulyje grūdų fiziškai trūktų, jų „kaina vėl pašoktų į padebesius“.

„Grūdai yra maistas, o į maisto trūkumą rinkos reaguoja labai jautriai“, – pastebėjo A. Macijauskas.