Reitingų lentelėje pokyčių nematyti: Nausėda išlieka realiausiu kandidatu, užimti valstybės vadovo postą

Gerokai nuo dabartinio Daukanto aikštės šeimininko atsilieka Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei reitingų trejetą užbaigiantis buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. kovo 17-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Maždaug penktadalis respondentų (20,4 proc.) tvirtino artimiausiuose rinkimuose balsuosią už dabartinį prezidentą G. Nausėdą – prezidento reitingas, lyginant su vasario mėnesiu (20,1 proc.), išliko stabilus.

Ministrę pirmininkę I. Šimonytę rinkimuose ketintų palaikyti 10,5 proc. apklausos dalyvių – vasario mėnesį jų buvo kiek mažiau (10,1 proc.).

Tuo metu savo balsą už teisininką I. Vėgėlę rinkimuose atiduotų 7,7 proc. respondentų – prieš mėnesį jį rėmė 8 proc. šalies gyventojų.

Į ketvirtąją reitingų lentelės vietą pakilo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelė aplenkė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Kovo mėnesį prezidento rinkimuose ją būtų palaikę 6,2 proc. respondentų (vasarį – 5,6 proc.). Tuo metu buvusio premjero reitingas smuko paklaidos ribose – už jį balsuoti ketintų 4,2 proc. (vasarį – 6 proc.).

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi visuomenininkas Andrius Tapinas (4,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,6 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis (3,2 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2,7 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.). Visų jų reitingas, lyginant su vasario mėnesiu, pakito paklaidos ribose.

Į respondentams pateiktą galimų kandidatų sąrašą buvo įtraukti ir LVŽS narys Aurelijus Veryga, kadenciją baigiantis sostinės meras Remigijus Šimašius, europarlamentarai Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Seimo narys Petras Gražulis bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vis dėlto, nė vienas jų nesurinko daugiau nei 2 proc. simpatikų balsų.

12,9 proc. apklausos dalyvių tvirtino balsuosiantys už kitą kandidatą, beveik tiek pat – 13,8 proc. – teigė nežiną, už ką atiduotų savo balsą. O 8 proc. respondentų nurodė rinkimuose nedalyvausiantys.

Apklausos metu pavardes respondentai rinkosi iš galimų kandidatų sąrašo.

Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo metu taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu.

Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.

Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali – t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.