Registrų centras: NT sandorių rinka pernai – penktadaliu kuklesnė

Be to, atotrūkį lėmė dar ir tai, kad 2021-eji NT sandorių rinkai Lietuvoje buvo rekordiniai ir užkėlė kartelę pakankamai aukštai, teigia NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai.

„Praėjusių metų NT sandorių skaičiaus neigiamas pokytis nestebina, kadangi 2021 metai dėl įvairių iki tol buvusių veiksnių išsiskyrė savo NT rinkos aktyvumu – sandorių skaičius buvo gerokai didesnis nei iki tol kelis metus matyti skaičiai.

Be to, 2022 metais rinką neigiamai paveikė net keletas išorės veiksnių: pasikeitusios geopolitinės aplinkybės, energetikos kainų šuolis, augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl regiono ekonomikos ir kiti.

Nepaisant to, bendras metų rezultatas praktiškai atitinka tuos skaičius, kuriuos matėme 2018-2019 metais“, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

2022 metais Lietuvoje iš viso įregistruota 130,4 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 19 proc. mažiau nei 2021 metais (160,3 tūkst.). 2020 metais įregistruotų NT sandorių skaičius siekė 129 tūkst., o 2019 metais – 129,8 tūkstančio. Vien praėjusių metų gruodį įregistruota 10,7 tūkst. NT sandorių, arba 26 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį (14,4 tūkst.), tačiau 11 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (9,6 tūkst.).

Pernai visoje šalyje įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau nei 2021 metais (39,4 tūkst.), o vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį – 2,7 tūkst., arba 26 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį, bet 7 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

Vilniuje įregistruota 11,6 tūkst. butų pardavimų, arba 16 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 14 proc. iki 4,7 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 19 proc. butų sandorių skaičiaus sumažėjimas – iš viso uostamiestyje pernai įregistruota 2,9 tūkst. butų sandorių.

„Vis dėlto, neigiamos butų pardavimų tendencijos buvo fiksuotos ne visose savivaldybėse, buvo tokių, kur parduotų butų kiekis pernai, palyginti su ankstesniais metais, netgi padidėjo, pavyzdžiui Anykščių, Birštono, Biržų, Prienų, Šalčininkų ar Šiaulių rajonų savivaldybėse“, – kalba P. Rudzkis.

Pernai visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 13,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 17 proc. mažiau nei 2021 metais (16,1 tūkst.). Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota kiek daugiau nei 1 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 32 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį, tačiau 6 proc. daugiau nei praėjusių metų gruodį.

2022 metais visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 63 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 22 proc. mažiau nei 2021 metais (80,5 tūkst.), o vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį – 5,4 tūkst., arba 25 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį, bet 15 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).