Protinga išeitis - intervenciniai ukrainietiškų grūdų pirkimai

Kol Vakarai laužo galvas, kaip grąžinti Rusiją į eksporto Juodąja jūra susitarimą, pati Ukraina grūdus sausumos keliais gabena į Europos šalis, nors, pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko, buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio MACIJAUSKO, yra efektyvesnis ir optimalesnis minėto klausimo sprendimas.

- Į Lietuvą ukrainietiški grūdai ir kita žemės ūkio produkcija patenka laisvai. Kokią įtaką tai daro Lietuvos grūdų augintojams?

- Tiek grūdų, tiek kitokių produktų, tarkime, tokių, kaip paukštiena, įvežimas į mūsų šalį daro tiesioginę ir aiškiai jaučiamą įtaką. Reikalas tas, kad visa ukrainietiška žemės ūkio produkcija yra pigesnė, nes mažesnės yra jos gamybos sąnaudos, pradedant žemės nuomos kaina ir baigiant degalais, trąšomis, sėklomis bei darbo jėga.

Be to, Ukrainoje nėra tokių griežtų gamtosauginių reikalavimų, kurie galioja Europos Sąjungos šalyse, todėl jie ūkininkauja laisviau ir naudoja įvairesnes derliaus apsaugos priemones, įskaitant ir ES uždraustus pesticidus.

Viską susumavus, gaunama mažesnė produkto savikaina, o mums, besilaikantiems visų ekologijos bei aplinkosaugos reikalavimų, yra sunku konkuruoti su ukrainiečiais.

Visa tai lemia, kad mažėja vietinės gamybos apimtys ir vietinės produkcijos vartojimas.

- Minėtoje, kad Ukrainos žemės ūkyje naudojami Europos Sąjungoje uždrausti pesticidai. Ar kas nors tikrina į Lietuvą įvežamą ukrainietišką produkciją?

- Geras klausimas. Jau daugiau kaip metus raginame valdžios institucijas kontroliuoti įvežamų grūdų kokybę, bet ta kontrolė vis dar nėra vykdoma. Taip yra, nes ukrainietiški grūdai nėra priskiriami importui, kadangi jie į mūsų šalį patenka iš Lenkijos. Kadangi tarp visų ES valstybių galioja laisvas prekių judėjimas, viskas, kas atkeliauja iš Lenkijos, į importo kategoriją tiesiog nepatenka. Ir nors tai nėra gerai, per Lenkiją gabenamos žemės ūkio produkcijos niekas netikrina.

- Kokią įtaką importinės-neimportinės prekės daro žemės ūkio produkcijos rinkai?

- To, kas šiuo metu vyksta, poveikis jau yra ir jis bus ilgalaikis. Vieną dieną Ukraina taps Europos Sąjungos nare, todėl jau dabar reikia ruoštis konkurencijai. Bet negalima taikyti šoko terapijos, užverčiant rinką pigesniais produktais ar tikintis, kad ims ir staigiai atpigs vietinė produkcija.

Beje, poveikį jaučia ne tik Rytų Europos, tačiau ir kitų valstybių žemės ūkio sektorius. Tik tas poveikis - kiek skirtingas. Prancūzai labai aršiai Briuselyje kritikavo importą ribojančias Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, tačiau ne todėl, kad jiems labai rūpėtų ukrainiečių ūkininkų padėtis, o todėl, jog atsilaisvino Šiaurės Afrikos regiono rinka.

Tradiciškai čia grūdus tiekė Ukraina, o dabar, nutrūkus grūdų eksportui Juodąja jūra, atsirado laisva niša, kurią suskubo užpildyti Prancūzija. Prancūzų valdžia ne veltui pasisako už grūdų gabenimą į Lenkiją, nes tai užtikrina, kad jie, bent jau kol vyksta karas, nebepasieks Šiaurės Afrikos.

Vokietijoje situacija kiek kitokia. Ši šalis pati reikiamo grūdų kiekio neužsiaugina, todėl jie yra suinteresuoti ukrainietiškais grūdais ar iš jų gaminamais pašarais, bet pastarieji dar turi pasiekti Vokietiją. Dirbantys žemės ūkio sektoriuje tai viską aiškiai mato ir supranta, bet garsiai apie tai kalbėti vengiama.

Kadangi mes Lietuvoje iš savo kadaise turėto stipraus gyvulininkystės sektoriaus turime tik apgailėtinus jo likučius, pas mus situacija vėl yra kitokia, bet, kaip minėjau, grūdų importas veikia ir mus.

Atsižvelgdami į tai, mes, grūdų augintojai, siūlome kitokį problemos sprendimo modelį ir raginame ES pradėti intervencinius grūdų pirkimus pačioje Ukrainoje.

Tai yra išbandyta, patikrinta ir puikiai veikianti praktika. Ji buvo labai populiari prieš 20 metų ar daugiau, kai, grūdų kainai nukritus žemiau nustatytos apatinės ribos, įsijungdavo atitinkami mechanizmai ir milijonai tonų grūdų buvo superkami į intervencinius sandėlius. Vėliau, kainai kylant, grūdai būdavo pelningai eksportuojami.

Tokią pat schemą šiandien galima taikyti Ukrainai, nes jos ūkininkams tikrai nėra poreikio kažkur vežti savo produkciją. Jiems svarbu, kad už ją būtų sumokama. Grūdai ramiai gali laukti karo pabaigos sandėliuose, o jam pasibaigus - keliauti į tradicines rinkas.

Manau, kad tokiu sprendimu patenkinti būtų daugelis, nebent, išskyrus, dabar iš pervežimų užsidirbančius vežėjus.

Ukrainiečiai iš to, kad jų produkcija per Lenkiją ir kitas šalis gabenama į uostus, jokios naudos negauna, nes visą jų pelną „suvalgo" transportavimas. Daugelis aiškiai mato, kad dabartinėje situacijoje lobsta lobistai bei transporto ir logistikos įmonės, bet ne ūkininkai, tačiau ir apie tai vengia kalbėti.

Stojant Europos Sąjungos ekonomikai, mažėja ir transportavimo poreikis, todėl ukrainietiški grūdai tapo vežėjų išsigelbėjimo bei pasipelnymo šaltiniu. Bet tai ne tik nėra naudinga Ukrainos ūkininkams, tačiau ir griauna Rytų šalių rinkas. Intervenciniai pirkimai situaciją galėtų pakeisti į gerąją pusę, o tam užtektų kokių 1,5 mlrd. eurų, kas visos ES mastu nėra dideli pinigai. Ūkininkai gautų teisingą kainą, grūdai nesugriautų mūsų rinkų ir nereikėtų šerti transportininkų.

- Kiek laiko grūdai gali būti saugomi saugyklose?

- Grūdų archeologai rado Heopso piramidėje Egipte ir jie buvo daigūs. Tai daug ką pasako apie šias kultūras. Įprastai jie saugomi 2-5 metus, tačiau, jeigu sąlygos geros, saugyklose gali išbūti iki 10-ies metų.

Po keletą metų jie buvo saugomi ir Europos intervenciniuose sandėliuose. Tiesa, 2007 m. jų kaina pakilo dvigubai ir po to į pradinę nebesugrįžo, todėl intervenciniai prikimai buvo primiršti.

Kita vertus, juos visai nesunku atgaivinti ir, kaip sakiau, tai būtų naudinga beveik visiems, nes tos pačios grūdus pervežančios transporto įmonės jau prašo savo valstybių subsidijų, kas rodo, kad dabartinė sistema veikia prastai. Intervenciniai pirkimai klausimą išspręstų iš esmės. Šiuo metu ukrainiečiai grūdus parduoda po 100 eurų už toną, ES galėtų juos supirkti po 150 eurų už toną, o po karo jie keliautų į Afriką, bet jau po 250 eurų už toną.

Tokiam sprendimui pritariame mes, kalbinti ukrainiečiai, tie patys lenkai, bet priešinasi ES senbuviai. Visgi tikimės, kad jų poziciją pavyks pakeisti, nors prancūzams dabartinė situacija ir yra palankesnė.

- Ar grūdų perteklius rinkoje paveiks kitų metų sėją?

- Manau, kad taip nebus. Žemės ūkis yra per daug inertiškas ir greitai į pokyčius niekas nesureaguos. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, grūdų gali būti auginama mažiau, tačiau mes Lietuvoje jų deficito nepajusime, nes ir taip trys ketvirtaliai derliaus yra eksportuojama.

Duonai grūdų užteks, o kodėl ji nuolat brangsta, atsakyti turėtų prekybininkai, nes grūdai sudaro tik 5 proc. nuo bendros duonos kainos. Taip, keldami kainas prekybininkai mėgsta apeliuoti į brangstančius grūdus, tačiau mes nuolat kartojome ir kartosime, kad šie du dalykai nėra susiję ir atsakymų reikia ieškoti kitur.

Ukraina padavė ieškinį prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją

Kaip ir buvo žadėjusi, Ukraina kreipėsi į Pasaulinę Prekybos organizaciją (PPO) ir pateikė ieškinį prieš tris kaimynines šalis - Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją. Apie tai pranešė Ukrainos Ekonomikos ministerija.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai lenkai, vengrai ir slovakai, galvodami apie savo rinkų ir ūkininkų apsaugą, vienašališkai nusprendė pratęsti ukrainietiškų grūdų importo draudimą.

Vengrija papildomai uždraudė importuoti dar 24 rūšių ukrainietiškas prekes. Lenkija perspėjo, kad jeigu klausimas ir toliau bus eskaluojamas, ji gali uždrausti ne tik grūdų, bet ir kitų ukrainietiškų prekių importą.

Pasak Ukrainos ekonomikos ministrės Julijos Sviridenko, Kijevui yra svarbu principingai parodyti, kad atskiros ES šalys narės negali savo nuožiūra riboti ukrainietiškų prekių importo.

„Būtent todėl prieš jas paduotas ieškinys į PPO. Visgi mes tikimės, kad šios valstybės atšauks savo įvestus ribojimus ir mums nereikės gaišti laiko teismuose", - nurodė ministrė.

J.Sviridenko taip pat išreiškė viltį, kad ieškinys, Europos Komisijos bei kitų bloko šalių spaudimas padės atkurti normalią prekybą tarp Ukrainos ir Lenkijos, Vengrijos bei Slovakijos.

Tačiau tai mažai tikėtina, nes išvakarėse Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Tarasas Kačka perspėjo, kad kaimyninėms valstybėms neatšaukus ribojimų iki rugsėjo 22 dienos, Ukraina apribos svogūnų bei obuolių importą iš Lenkijos ir automobilių iš Vengrijos.

Trys minėtos šalys nusprendė pratęsti ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo ribojimus po to, kai rugsėjo 15 d. jų nepratęsė Europos Komisija. Taip pat Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedalyvaus ES platformos, skirtos ukrainietiškų grūdų klausimams, darbe.

Ukrainos, kurios plotas, kartu su laikinai okupuotomis teritorijomis, siekia 603 500 km², yra beveik 30 mln. hektarų dirbamos žemės.