Prokuroras siūlo Algirdą Paleckį nuteisti už Lauryno Kasčiūno šmeižimą ir Lietuvos partizanų niekinimą, skirti dar vieną laisvės atėmimo bausmę

Prokuroro manymu, A. Paleckiui turi būti skirta 1 metų ir 4 laisvės atėmimo bausmė. Todėl, anot kaltintojo, sudėjus su neatlikta bausme už šnipinėjimą, A. Paleckis turėtų iš viso kalėti 2  metus ir 8 mėnesius.

„Duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, pakanka“, – sakė prokuroras. Jis atkreipė dėmesį, kad melagingi pasisakymai buvo skirti plačiai auditorijai.

Prokuroras sako, kad A. Paleckio paskelbta informacija vertinama kaip galinti paniekinti L. Kasčiūną.
Bausmės valstybės kaltintojas paprašė per posėdį pirmadienį Kauno apylinkės teisme.

ELTA primena, kad už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis A. Paleckis teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas L. Kasčiūno šmeižimu, kai jis dar ėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. A. Kasčiūnas šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, davė parodymus.  

L. Kasčiūnas mano, kad A. Paleckis sąmoningai peržengė ribas, pažeidė jo garbę ir orumą.
Jeigu teismas pripažintų A. Paleckį kaltu ir šioje byloje, buvimas nelaisvėje jam pailgėtų, nes šiai dienai jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės.

Į  kalėjimą A. Paleckis buvo uždarytas 2022 m. gegužę, kai įsiteisėjo nuosprendis šnipinėjimo byloje, tad kalėjime jis atlieka bausmę daugiau nei dvejus metus. Šnipinėjimo byloje A. Paleckiui skirta galutinė pusššetų metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Paleckis per bylos tyrimą buvo suimtas 18 mėnesių, todėl suėmimo laikotarpis nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, yra įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Nusikalto būdamas kalėjime

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, ši byla teismui perduota praėjusių metų lapkritį. Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, per visuomenės informavimo priemonę telefoninio pokalbio metu, įtariama, šmeižė Seimo narį, tuometinį NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Vieno socialinio tinklo kanale kaltinamasis, manoma, tyčia viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius.

Kalbėdamas telefonu iš Kauno kalėjimo su portalo „ekspertai.eu“ įkūrėju Audriumi Naku, A. Paleckis teigė, kad A. Kasčiūno tuomet vadovautas NSGK yra nacistinis, o paties L. Kasčiūno veikla susijusi su nacistine ideologija. Šis pokalbis vėliau buvo paskelbtas per kanalą „Youtube“.

„Kartais norisi pavadinti nacistiniu saugumo ir gynybos komitetu“, – kalbėjo A. Paleckis.

Anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

Tyrimo duomenimis, per tą pačią viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

A. Paleckis teigė, kad partizanai „prišaudė“ žydų vaikų, senukų ir moterų, esą partizanai žudė paprastus valstiečius, partizanai vaizduojami kaip bėgantys ir besislapstantys, „smetoninio režimo“ gelbėtojai.
A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta dėl abiejų kaltinimų.

Jo advokatas Adomas Liutvinskas su prokuroro teiginiais nesutinka, jis mano, kad jo ginamojo nuomonė virto kaltinimais, nors jis tik išsakė samprotavimus. Advokatas taip pat priminė, kad kai kurios visuomeninės organizacijos prašė neskirti A. Kasčiūno ministru, organizacijų atstovai teigė, kad būsimo ministro vertybės prieštarauja žmogaus teisėms, priminta griežta politiko pozicijos dėl migracijos politikos.

A. Paleckio advokatas mano, kad, būdamas viešuoju asmeniu, L. Kasčiūnas turėtų būti pakantesnis.
„Prašau Paleckį išteisinti, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo“, – sakė A. Liutvinskas.

Į  pareigūnus kreipėsi Seimo nariai

Kaip liudytoja A. Paleckio byloje apklausta Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė anksčiau sakė, kad A. Paleckis savo pasisakymais siekė sumenkinti laisvės kovas ir partizaninį judėjimą Lietuvoje, paneigiant esminį laisvės kovų tikslą – priešintis sovietinei okupacijai ir apginti Lietuvos nepriklausomybę.

Liudytojos teigimu, kaltinamojo pareiškimai yra labai šiurkštūs ir neleistinai menkinantys Lietuvos valstybingumą.

Ikiteisminį tyrimą pareigūnai pradėjo pagal P. Kuzmickienė ir jos kolegos Seimo nario Mato Maldeikio pareiškimą, politikai kreipėsi į teisėsaugą, prašydami įvertinti A. Paleckio pasisakymus viešoje erdvėje. 
Vyro atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. A. Paleckis šiuo metu atlieka pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam už rengimąsi šnipinėti Rusijai.

Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas. A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis.A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

Žurnalistinį ir politikos mokslų išsilavinimą įgijęs A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.