Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl sprendimo leisti „l“ raidę su diakritiniu ženklu

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis (Jaroslavas Volkonovskis). Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje. 

Dėl kreipimosi į teismą N. Grunskienė apsisprendė susipažinusi su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro birželio 30 dieną pradėto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiaga bei išvada. Šio tyrimo pagrindu tapo minėtas Vilniaus miesto apylinkės sprendimas civilinėje byloje bei aktualus nagrinėjamu klausimu teisinis reglamentavimas.

Prašyme teismui nurodoma, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiui savo vardą ir pavardę jo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei jie neturi diakritinių ženklų. Išimtis taikoma tik toms raidėms su diakritiniais ženklais, kurios yra ir lietuvių kalbos abėcėlėje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Prokuratūra primena, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo gegužės 1 dienos ne lietuvių tautybės piliečiams atsirado galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“.

Anot prokuratūros, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, atkuriant iki sprendimo buvusią padėtį.

Generalinis prokuroras į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi tuo atveju, kai užbaigtoje byloje prokuroras nedalyvavo ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, o kitų teisinių priemonių apginti viešąjį interesą nėra.