Prezidentūra: prezidentas ir ministrė sutaria, kad paramos priemones verslui būtina numatyti dar šiemet

Pasak jo, penktadienį susitikę politikai sutarė, jog verslo konkurencingumui palaikyti reikėtų numatyti apie 1 mlrd. eurų.

„Prezidentas su ministre sutarė, kad šiemet taip pat svarbu pradėti verslo tam tikras subsidijas, paramos schemas, kurios padėtų amortizuoti kainų šoką ir, be abejo, su ministre sutarta, kad būtina kitiems metams suplanuoti tokį paramos paketą, kad šalies ekonomika išliktų augimo kelyje“, – penktadienį žurnalistams po prezidento ir ministrės susitikimo sakė G. Nausėdos ekonominės ir socialinės grupės patarėjas V. Augustinavičius.

Anot jo, G. Nausėdos ir A. Armonaitės nuomonės dėl to, kokios tos paramos schemos turėtų būti, „daugeliu atvejų sutampa“.

V. Augustinavičiaus teigimu, prezidentas mano, kad verslui reikia leisti lengvesnėmis sąlygomis atidėti mokesčius, taip pat amortizuoti energijos kainų augimą „ar per subsidijų schemas, ar per labiau horizontalias priemones, kurios paliestų ir mažą verslą, ir labai energijos kaštų pažeistą gamybos sektorių, dirbančius individualiai, ir kitus“.

Taip pat, G. Nausėdos patarėjas atskleidė, jog prezidentas ir ministrė sutiko, kad apie 1 mlrd. eurų paketas kainų amortizavimui verslui būtų pakankamo dydžio, siekiant išsaugoti lietuviškų įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Vis tik patarėjas sukritikavo Vyriausybę, esą ši nesinaudoja galimybėmis pigiai pasiskolinti iš Europos Sąjungos fondų verslo gyvybingumui palaikyti.

Pasak jo, Europos Vadovų Taryboje jau anksčiau sutartas Atgaivinimo fondas, iš kurio Lietuva galėtų pigiai pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų ir už perskolinti juos verslui.

„Lietuva kol kas iš Atgaivinimo fondo nepasiskolino nei vieno pigaus euro“, – pabrėžė jis. Iš jo pasiskolinus, palūkanos, pasak V. Augustinavičiaus, siekia nuo 0,5 proc., kai dabar, anot jo, verslas Lietuvoje skolinasi už 4 proc. palūkanas.

V. Augustinavičius sukritikavo Vyriausybę ir dėl to, kad verslas vis dar neinformuojamas, kokių pagalbos priemonių galėtų tikėtis nuo kitų metų, remiantis argumentu, esą vis dar rengiamas 2023 m. biudžetas.

„Pasirinktas kelias pririšti visą paramos paketą gyventojams ir verslui prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti, buvo prastas kelias. Nes juk pačiame biudžete verslas savęs neras“, – kalbėjo jis.

Anot V. Augustinavičiaus, mažiausiai 15 ES šalių paskelbė ir vykdo nacionalinius verslo gelbėjimo paketus, tad Lietuva labai stipriai atsilieka.

„Sugrįžus į birželį, kai buvo patvirtintas antiinfliacinis paketas, jame verslui dujų ir elektros kainų kompensavimui verslui buvo pažadėta apie 120 mln. eurų. Deja, būtent kompensavimui verslui atsverti kainų šoką, kol kas nei vienas euras neskirtas“, – pastebėjo V. Augustinavičius.

„Išgryninto“ plano tikisi kitą savaitę

V. Augustinavičius taip pat informavo, kad pagalbos verslui priemonių planas turėtų būti pateiktas kitą savaitę.

„Kitą savaitę tas verslo planas jau bus pateiktas su išgrynintomis priemonėmis. Kas yra sutarta tarp prezidento ir ministrės, tai pagrindinis dalykas, kad turi būti paramos priemonės verslui – subsidijos įvairia forma, gali būti bendros, horizontalios, atskiros paramos schemos, tačiau jos turi būti kitų metų biudžete. Tai yra pats svarbiausias dalykas, o jau konkrečią schemą, kaip ir ministrė informavo, dar reikia išdiskutuoti Vyriausybėje“, – kalbėjo jis.

Paprašytas konkrečiau įvardinti, kaip valstybė galėtų efektyviai padėti verslui išlaikyti konkurencingumą esant dabartinėms energijos kainoms, prezidento patarėjas įvardijo, kad tą padaryti galima keliais būdais – visų pirma, remiant tikslines verslo grupes, kurios suvartoja daugiausiai energijos.

„Tai taiklesnės priemonės, ten buvo paramos schemos ir individualiai dirbantiems, ir mikro įmonėms, ir verslui, kuris yra pažeistas specifiškai nuo tam tikrų dalykų – šiuo atveju tai būtų verslas, kurio savikainoje energijos kaštai smarkiai padidėjo“, – paaiškino V. Augustinavičius.

„Kitas kelias, kurį taip pat kai kurios šalys irgi pasirinko, tai neskirstyti verslo į atskiras grupes ar sektorius, bet tiesiog visam verslui dalį elektros kainų subsidijuoti nuo tam tikro lygio tam tikra apimtimi“, – antrąjį pagalbos būdą įvardijo G. Nausėdos patarėjas dar pridūręs, jog „abu keliai yra geri, svarbiausia, kad būtų parama verslui“.

A. Armonaitė prezidentui pristatė pagalbos verslui priemones

A. Armonaitė, penktadienį susitikusi su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda, aptarė šiandieninę verslo padėtį ir pristatė esamas ir galimas papildomas pagalbos priemones, kurios palengvintų įmonių darbą pabrangus dujoms ir elektrai, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.

 „Kartu su verslu ieškome būdų, kaip išspręsti kilusius sunkumus. Artimiausiu metu startuos naujos pagalbos priemonės. Diskutuojame ir dėl kitų sprendimų, kurie darytų greitą poveikį“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą dar vienai pagalbos priemonei nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiems Lietuvos verslams. Tiesioginės „Invega“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms.

Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų.

„Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų bei garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Ministrė taip pat pakartojo įsitikinimą, kad Seimas turėtų susilaikyti nuo pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo viešbučiams ir maitinimo įstaigoms šiuo sunkiu metu. Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), o ne MMA.

A. Armonaitė yra išsakiusi pasiūlymą automatiškai atidėti mokesčius įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 proc. Dėl šio pasiūlymo laukiama Finansų ministerijos vertinimo ir sprendimo.

Ministrė taip pat kviečia verslo įmones aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurias jau siūlo arba artimiausiu metu parengs Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos bei Energetikos ministerijos. Tai yra ilgalaikė investicija į veiklos sąnaudų mažinimą, gamybos modernizavimą, iškastinio kuro atsisakymą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš 1 mlrd. eurų plano dar šį rudenį skelbs kvietimus verslui gauti ES fondų investicijas, beveik 50 mln. eurų bus investuojama į atsinaujinančius energijos išteklius arba energiją taupančias technologijas.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Pramonės įmonėms energijos vartojimo efektyvumo sprendimams diegti bus paskirstyta 35 mln. eurų.