Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Doviluose: „Įtraukusis ugdymas nėra koks nors išgalvojimas“

„Malonu lankytis regionuose, kuriuose yra tokios mokyklos. Šios mokyklos išskirtinumas yra tas, kad joje, greta vaikų su standartiniais poreikiais, mokosi, gyvena, džiaugiasi gyvenimu taip pat ir vaikučiai, kurie turi specialiųjų poreikių, negalių, ir kad jie puikiai sutaria, gyvena vienas šalia kito, mokosi vienas iš kito“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidento teigimu, Dovilų pagrindinė mokykla, vadovaujama direktoriaus Arūno Grimalio, yra gerasis įtraukiojo švietimo pavyzdys, galintis pasitarnauti Vyriausybei rengiant įtraukiojo švietimo reformos planą.

„Tikrai labai stiprus bendruomenės kolektyvas, kuris mums vieną labai aiškią žinią pasiuntė – įtraukusis ugdymas nėra koks nors išgalvojimas, o labai reikalinga mūsų visuomenės gyvenimo dalis. Vaikai, būdami vienas šalia kito integruojasi į visuomenę, kiti vaikai, kurie mato tuos vaikus šalia, supranta, kokie gali būti įvairūs jų draugai, ir kartu tą supratimą neša į likusią visuomenės dalį“, – teigė G. Nausėda.

„Aš tikrai tikiu, kad Lietuvoje mes sulauksime tos dienos, kai vaikutis, kuris turi autizmo spektro ar kitokius sutrikimus, bus priimamas visiškai normaliai, padedant jam, matant jį kaip visavertį Lietuvos pilietį. Ir labai svarbu tą pradėti daryti kaip įmanoma anksčiau. Daug kas prasideda mokyklos suole ir iki jo. Tą, ką mes praleidžiame galimybę padaryti anksčiau, vėliau jau dažnai padaryti ir pakeisti yra sudėtinga. Todėl noriu, kad tokie pavyzdžiai sklistų, kad bendruomenė, mokykla, direktorius, savivaldybė nenuleistų rankų, padėtų tokioms mokykloms rastis“, – akcentavo prezidentas.

Švietimo įstatymo pakeitimai, panaikinantys diskriminacines nuostatas negalią turinčių vaikų atžvilgiu, įteisinantys visų Lietuvos vaikų ir jų tėvų teisę rinktis mokyklą, įsigalios 2024 metais. 2020 m. Dovilų pagrindinė mokykla Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose buvo įvertinta „Įveiktos kliūties“ apdovanojimu už nuolatinių iššūkių įveikimą įtraukiant vaikus su negalia į bendrąjį ugdymą.

„Matau, kad šioje mokykloje gimsta labai puikios iniciatyvos, konkrečiai – kurti socialinę įmonę tiems vaikučiams, kurie pasiekia tam tikrą amžiaus ribą ir iškyla klausimas, ką jie darys toliau, kad visiškai integruotųsi į darbo rinką ir taptų visateisiais Lietuvos visuomenės piliečiais. Teisingas kelias ir mes kuo galėsime, tuo padėsime“, –pažadėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas ragina Vyriausybę kuo greičiau susimodeliuoti perėjimo link visuotinio įtraukiojo švietimo planą, numatyti reikiamus išteklius, specialistų rengimo planus, kalbėtis su švietimo bendruomenėmis, efektyviai komunikuoti su tėvais, atsakyti į visus kylančius klausimus, išsklaidyti visas baimes ir užtikrinti, kad vaikai iš specialiųjų mokyklų nebus mechaniškai kilnojami, nes prioritetas – kokybiškas įtraukusis švietimas, kai gerai jaučiasi kiekvienas mokyklos bendruomenės narys.