Premjerė nepritaria opozicijos siūlymui taikyti lengvatas už būsto paskolas: skolininkų bėdos - skolininkų reikalas

R. Kuodžio išvedžiojimai

Europos Centriniam Bankui (ECB) 10-ą kartą padidinus bazines palūkanų normas, dalis gyventojų ragina valdžią imtis papildomų priemonių padėti žmonėms, kurių paskolų įmokos smarkiai išaugo.

Visgi premjerės patarėjas, ekonomistas R.Kuodis tokios idėjos nepalaiko.

Esą tokiu atveju iškiltų klausimas, ar skirti papildomas išmokas vieniems gyventojams yra teisinga likusiųjų atžvilgiu. Be to, esą žmonės, pasiėmę paskolas su kintamomis palūkanomis, patys kalti.

„Daug žmonių, aišku, laimėjo, nes beveik 10 metų buvo palūkanos artimos nuliui.

Dabar, aišku, jie skundžiasi. Lietuviai mėgsta, kaip sakant, džiaugtis laime tyliai, o kai jau ateina kažkokios bėdelės, tai jau tada garsiai rėkti", - LRT pareiškė R.Kuodis.

Premjerė Ingrida Šimonytė balandį buvo pareiškusi, kad irgi nepritaria opozicijos siūlymui taikyti lengvatas už būsto paskolas.

„Rinka dabar yra kitaip sureguliuota, bet kodėl valstybė turėtų subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais tuos, kurie ima būsto paskolas, aš nežinau.

Nes tuomet tie, kurie perka būstą už savo pinigus, gal irgi paprašytų kokios nors subsidijos iš valstybės", - „Info TV" teigė I.Šimonytė.

Visos lengvatos - diskriminacinės

Ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys „Vakaro žinioms" akcentavo, kad tam tikra prasme kiekviena lengvata, kuri taikoma ne visiems žmonėms, yra diskriminacinė tų žmonių, kuriems ji netaikoma, atžvilgiu.

Pavyzdžiui, nulinis PVM centriniam šildymui diskriminuoja žmones, kurių būstai autonomiškai šildomi dujomis, apmokestinamomis 21 proc. tarifu.

Arba, pavyzdžiui, PVM lengvatos restoranams irgi gali atrodyti diskriminacinės žmonėms, kurie juose nevalgo, arba įmonėms, kurios lengvatų negauna. Todėl esą keistoka, kad R.Kuodis išskiria vienintelę diskriminaciją - dėl lengvatų būsto paskoloms.

„Bet diskriminacija vienų atžvilgiu būna neigiama, kitų - pozityvi. Pavyzdžiui, dabar Europos Sąjungoje bandoma pasiekti, kad moterys užimtų ne mažiau trečdalį vadovaujamų postų.

Tai yra pozityvi diskriminacija moterų atžvilgiu. Bet negatyvi vyrų atžvilgiu. Nes to paties produktyvumo moteris atsiduria aukštesnėje pozicijoje už vyrą.

Visos lengvatos (arba atvirkščiai - didesni tarifai) yra socialinė politika. Jei valstybė joje nedalyvauja, pavyzdžiui, už žemės hektarą moki tokius pat mokesčius kaip kiti nepriklausomai nuo to, kam tą žemę naudoji, kiek jos turi. Tai - absoliutus teisinis teisingumas.

Bet ar tai socialinis teisingumas?" - retoriškai klausė ekonomistas.

Kodėl reikia remti šeimas?

Pasak jo, galima svarstyti, kad kai kurios lengvatos turi būti skiriamos atsižvelgiant, ar jų žmonėms tikrai būtinai reikia.

Galbūt, pavyzdžiui, visoms šildymo rūšims taikyti vienodą PVM, tačiau kompensacijas skirti tik pagal žmonių pajamas. Priešingu atveju vis tiek vieni jausis diskriminuojami.

„Tačiau tai - politiniai sprendimai. O politiniai sprendimai yra prioritetų pasirinkimas.

Kodėl dabar taip aštriai diskutuojama dėl vienalyčių santuokų? Todėl, kad tie žmonės, kurie dabar turi tokius santykius, traktuoja, jog gyvena kaip šeima.

Bet palaikymo kaip šeima iš valstybės negauna arba gauna nedaug. O nori daugiau.

Reiškia, yra sluoksnis žmonių (daug jų, mažai, įtakingi, neįtakingi - kitas klausimas), turinčių interesą gauti visuomenės sutikimą įsiforminti kaip šeima, su visais iš to kylančiais palengvinimais", - kalbėjo signataras.

Pašnekovas pasiūlė prisiminti istoriją, kodėl buvo pradėtos remti šeimos.

„Ilgą laiką šeima ir buvo visuomenės reprodukcijos pagrindas. Kai XIX amžiuje natūrali ūkiška kaimo šeima subyrėjo, to meto Prancūzijoje ir Vokietijoje labiausiai pasireiškė šeimų rėmimas.

Oto fon Bismarko reforma padaryta, nes buvo pastebėta, kad darbininkiškos šeimos gimdo labai mažai vaikų. O kareivių reikia, šachtininkų reikia, metalurgų reikia.

Tada valdžia pradėjo remti šeimą, kad ji reprodukuotų visuomenę. Tas nuėjo per visą europinę civilizaciją ir iki šiol tęsiasi", - priminė A.Rudys.

Galime įsivežti iš kitur

Tiesa, jis pastebėjo, kad mūsų liberali valdžia keičia požiūrį, nes mano, kad šeimų remti neverta, mat gimdyti nebūtina - žmonių galima įsivežti iš trečiųjų šalių.

„Demografinės problemos didėja, bet kai kurios liberalios valdžios sako: nieko tokio, atsivešime iš kitur. Tegul gimdo Indijoje ar Nigerijoje - mes turėsime žmonių, mums užteks. Tai - viena iš šiuolaikinės politikos krypčių", - sakė signataras.

EURIBOR yra nesąmonė

Finansų analitikas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas „Vakaro žinioms" sakė, kad R.Kuodis „apskritai neteisingai formuluoja problemą".

„Reikia kalbėti ne apie lengvatas ar subsidijas vienos žmonių grupės atžvilgiu, o apie būsto paskolų ir ypač jų palūkanų reguliavimą.

R.Kuodis sako: žmonės patys pasirinko. Bet žmonės pasirinko tai, kas tuo metu buvo pigiau, ir jie neturi galimybių bei kompetencijos nuspėti, kas ateityje darysis su būsto palūkanomis arba centrinių bankų palūkanomis.

Tai yra primityvi, absurdiška, liberali pozicija, kad žmonės renkasi: kai gerai, jie patenkinti, kai blogai - skundžiasi.

Būsto paskola yra ilgalaikis ir rizikingiausias sandoris žmogaus gyvenime. Kintamos būsto paskolų palūkanos iš viso yra absurdiškas dalykas ir daugelyje pasaulio valstybių jos yra arba griežtai reguliuojamos, arba bent jau per atitinkamą reguliavimą neskatinamos.

Problema, kad Lietuvoje to apskritai nėra: patekome į laisvos rinkos katilą, galvojame, kad visi žmonės turi specialių kompetencijų ir žinių, tokių, kaip komercinių bankų ir jas prižiūrinčių institucijų darbuotojai", - dėstė S.Jakeliūnas.

Anot eksperto, LB, turintis finansinių paslaugų priežiūros ir vartotojų apsaugos mandatą, nuo 2012 m. šiuo klausimu nieko nepadarė.

„Kita problema - palūkanų siejimas su EURIBOR yra dar vienas absurdas.

Komercinių bankų pinigų kaina labai mažai priklauso nuo to EURIBOR. EURIBOR - indeksas, už kiek bankai linkę vienas kitam paskolinti šešiems mėnesiams.

Lietuvoje tai apskritai nevyksta, todėl šis indeksas pas mus veikiančių komercinių bankų rinkai yra visiškai netinkamas ir nereikalingas.

Be to, kodėl man turi būti aktualu, už kiek bankas vienas kitam skolina, jei aš paskolą gavau prieš 10 ar 15 metų?" - retoriškai klausė finansų analitikas.

Iš 2008-2009 m. krizės nepasimokė

Pasak S.Jakeliūno, kai ECB didina palūkanas, bankų skolininkai nukenčia dvigubai: „maža to, kad jie patiria sunkumų dėl bendros infliacijos (brangstančių paslaugų, prekių), tai dar ant jų galvų užkraunama ir palūkanų infliacija".

„Tačiau kalba turi eiti ne apie subsidijas tokiems žmonėms, o apie šitų procesų reguliavimą.

Kai išduodama paskola ir užfiksuojamos palūkanos 10-čiai metų ar ilgesniam laikotarpiui ir išdavimo metu yra kažkoks indeksas, tai tas indeksas turi būti ne EURIBOR, o komercinių bankų kaip visos sistemos arba konkretaus komercinio banko svertinė pinigų kaina.

Paprasčiau kalbant, visi indėliai, kurie yra tame banke, pinigai atsiskaitomose sąskaitose, už kurias komerciniai bankai moka nulines palūkanas...

Visa tai reikia suskaičiuoti, gauti indeksą ir tai sieti su paskolų palūkanomis. Ir reikia sieti ne su dabartine pinigų kaina, o su jų vidutine kaina per eilę metų. Tada eliminuotųsi tie kainų svyravimai.

To nesuvokimas yra pati didžiausia problema. Keista, kad to nesupranta ir R.Kuodis, nors LB dirbo 10 ar daugiau metų. Tiki liberalia pozicija, kad žmonės gali rinktis bet ką.

LB nepasimokė iš 2008-2009 m., kai kintamos palūkanos buvo viršijusios 10 proc. ir daug paskolų gavėjų nebegalėjo išsimokėti.

Kuo dabar eiliniai paskolų gavėjai kalti, kad kažkas sugalvojo „kovidą" finansuoti milijardais eurų? Tai rodo to paties R.Kuodžio nesuvokimą tiek ekonominių procesų, tiek žmonių teisių", - konstatavo S.Jakeliūnas.

Dar vienas absurdas

Europarlamentaras akcentavo, kad dar vienas absurdas - bankų solidarumo mokestis.

„Palūkanos pakilę, žmonės bankams moka daugiau, bankai gauna didžiulį pelną, o jis apmokestinamas absurdiškai pavadintu solidarumo mokesčiu.

Juk šitie žmonės moka visiškai ekonomiškai nepagrįstas palūkanas komerciniams bankams ir dar finansuoja biudžetą.

Kitaip tariant, paskolų gavėjai dar ir subsidijuoja valstybės biudžetą ir iš jų didesnių mokesčių bankams kiti žmonės iš biudžeto gauna kažkokią naudą.

Reikia, kad kintamų palūkanų iš viso neliktų, to pseudo pasirinkimo neturi iš viso būti, nes žmogus visada rinksis kintamas palūkanas, nes jos visada paskolos ėmimo metu bus mažesnės už fiksuotas", - reziumavo S.Jakeliūnas.

Lietuvos bankas pristatė pasiūlymus

• LB skelbia Seimui teiksiantis pasiūlymus, kurie praplės būsto paskolų gavėjų pasirinkimo galimybes. LB siūlo įpareigoti kredito davėją vartotojui, siekiančiam sudaryti būsto paskolos sutartį, pasiūlyti bent dvi alternatyvas - su kintamąja palūkanų norma bei su tam tikram laikotarpiui (bent 5 m.) fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo palūkanų normų svyravimų. Tačiau čia nieko naujo - ir dabar kiekvienas gali rinktis fiksuotas palūkanas, bet jos paskolos ėmimo metu visada būna gerokai aukštesnės už tuo metu esančias kintamąsias, o LB nesiūlo jų reguliuoti.

• LB tvirtina, kad pasiūlymai turėtų būti pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.

• LB taip pat siūlo nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą (pas tą patį kredito davėją), neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

• LB mano, kad taip pat reikia pateikti išsamesnę ir vartotojui sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešai prieinamą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.