Pranešimų kanalai apie korupciją savivaldybėse neveikia: tik keturiose gauta informacijos

„Įgyvendinant Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, 54 iš 60 savivaldybių yra įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, tačiau tik keturios savivaldybės nurodė, kad per pastaruosius trejus metus šiuo vidiniu kanalu gavo pranešimų apie pažeidimus“, – teigiama STT pranešime.

Tarnybos atstovų teigimu, kad šis kanalas veiktų, neužtenka jo įdiegti, būtina didinti darbuotojų sąmoningumą, tokios galimybės žinomumą.

„Kad savivaldybių pranešimų apie vidinius pažeidimus kanalas būtų efektyvus, būtina pačioms institucijoms didinti darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą ir užtikrinti informacijos sklaidą apie galimybes pranešti vidiniu kanalu“, – BNS sakė laikinai STT Koordinavimo ir stebėsenos skyriaus viršininkės pareigas einanti Julija Ožereljeva.

„Svarbu darbuotojams paaiškinti antikorupcinės aplinkos kūrimo svarbą, korupcijos daromą žalą, ugdyti darbuotojų gebėjimus atpažinti korupcinio pobūdžio pažeidimus“, – tvirtino ji.

STT atstovės teigimu, toks procesas tūrėtų būti nuolatinis ir sisteminis, darbuotojams turėtų būti reguliariai primenama apie pranešėjų garantijas ir jų teikiamos informacijos konfidencialumą.

„Siekiamybė – kad apie iššūkius būtų atvirai kalbamasi institucijos viduje, problemas sprendžiant laiku.

Vis dėlto atlikę vertinimą praėjus metams po Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo pamatėme, jog kas trečia savivaldybė neužtikrino, kad prie pranešančio asmens duomenų neprieitų darbuotojas, dėl kurio veiksmų pranešama“, – BNS sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ingrida Kalinauskienė.

STT pažymi, kad 82 proc. už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų asmenų savivaldybėse yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi administracijos direktoriams, o kiti – tiesiogiai pavaldūs skyriaus, kuriame dirba, vadovui.

„Už antikorupcinės aplinkos kūrimą institucijoje tiesiogiai atsako institucijos vadovas, todėl vadovui svarbu nuolat ir betarpiškai gauti ir valdyti informaciją apie aktualias korupcijos rizikas jo vadovaujamoje įstaigoje.

Toks betarpiškas informacijos apie korupcijos rizikas valdymas leidžia efektyviau pasiekti antikorupcinės aplinkos kūrimo tikslų“, – sakė J. Ožereljeva.

Nepakanka priskirti funkciją

Pastebėta, kad 35 savivaldybėse už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens funkcija yra pagrindinė, 36 proc. savivaldybėse paskirtų asmenų ši funkcija – nepagrindinė. 

„Atsižvelgiant į šio subjekto privalomai atliekamų funkcijų kiekį ir jų pobūdį, STT nuomone, tam, kad jas galima būtų laiku ir kokybiškai visas atlikti, šios funkcijos subjektui turėtų būti pagrindinės.

Svarbu, kad jas vykdytų kvalifikuoti asmenys, galintys skirti pakankamai laiko tiek kvalifikacijai tobulinti šioje srityje, tiek kurti korupcijai atsparią aplinką“, – teigė J. Ožereljeva.

STT duomenimis, 92 proc. (55 iš 60) savivaldybių administracijų paskyrė už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis.

„Juk aišku, kad vien funkcijų priskyrimas tam tikram darbuotojui problemos neišspręs ir pažangos nesukurs. Kaip ir, pavyzdžiui, vieno galbūt su korupcija susijusio darbuotojo atleidimas.

Tam reikia tinkamo vadovybės dėmesio ir įsitraukimo“, – sakė I. Kalinauskienė.

Dauguma savivaldybių – 53 iš 60 (80 proc.) – pasitvirtino antikorupcinio elgesio kodeksus. Tačiau ne visos juose aprašė galimos korupcijos atvejus ir darbuotojų veiksmus su jais susidūrus.

Rengia mokymus

Tyrimas parodė, kad visos savivaldybės mažiausiai kartą per metus rengia mokymus darbuotojams korupcijos klausimais.

Be to, STT antikorupcinio švietimo platforma šiemet pasinaudojo ir sertifikatus gavo 279 darbuotojai iš 26 savivaldybių administracijų (43 proc.), tarnybos organizuojamuose mokymuose dalyvavo 12 savivaldybių administracijų darbuotojai.

70 proc. savivaldybių atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, 47 proc. iš jų kasmet nustato korupcijos rizikos veiksnius.

Taip pat dauguma savivaldybių (45 iš 60) turi ir viešai skelbia galiojančias korupcijos prevencijos veiksmų planus ir jose pateikia korupcijos rizikos veiksnių analizę, numato korupcijos rizikos mažinimo priemones, nurodo šių priemonių vykdytojus, įgyvendinimo terminus bei vertinimo kriterijus.

Pasak STT, Korupcijos prevencijos valdyba vertino administracijų pastangas kurti korupcijai atsparią aplinką įsigaliojus naujai Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijai.

Analizuota 50 savivaldybių pateikta informacija apie korupcijai atsparios aplinkos kūrimą bei visų 60 savivaldybių interneto svetainėse skelbiama informacija apie šių priemonių vykdymą.

„Labai norėčiau, kad savivaldybės vis geriau suprastų, jog pagal jų veiklą gyventojai susidaro požiūrį tiek apie viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, tiek bendrai apie mūsų valstybę“, – sakė „Transparency International“ atstovė.