Posėdis dėl Drobiazko pilietybės naikinimo vyks rugsėjo 14 d.

Pasak jo, Prezidentūra išsiuntė M. Drobiazko oficialų raštą dėl planuojamo posėdžio. Visgi, laiškas adresuotas ne pačiai M. Drobiazko, o jos sutuoktiniui Povilui Vanagui.

„Išsiųstas kvietimas, skirtas Margaritai Drobiazko pasirodyti Pilietybės komisijos posėdyje, kuris planuojamas rugsėjo 14 dieną“, – Eltai teigė A. Manstavičius.

Kaip pranešta anksčiau, Pilietybės komisija ketina spręsti dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo. Tačiau posėdis negali vykti apie tai iš anksto tinkamai neinformavus pačios Rusijoje gyvenančios ledo šokėjos.

ELTA primena, kad Seimo nariai inicijavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM).

Pastaroji, įvertinusi kompetentingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į šalies vadovą, prašant priimti sprendimą dėl išimties tvarka ledo šokėjai suteiktos pilietybės.

Kreipimesi pažymėta, kad M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose.

VRM taip pat pažymi, kad renginiai, kuriuose dalyvauja M. Drobiazko, prisideda prie Rusijos, kaip didžios šalies, rengiančios išskirtinius pasaulyje renginius, įvaizdžio formavimo, tokiu būdu padeda plėtoti Rusijos Federacijos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Rusijos Federacijos režimo galias.

Šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir P. Vanagui pasirodžius Sočyje, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.

Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.