Po žolės gaisro pamiškėje liko be mašinų

Nukentėjo ir pats padegėjas

Ugniagesiai su nerimu laukia atšilusių ir sausų orų, nes auga žolės gaisrų rizika. Iki šiol situaciją stabilizavo gan dažni lietūs. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai pievose ir durpingose pievose pernai kilo 1421 gaisras, išdeginęs daugiau kaip tūkstantį hektarų. Jų metu nuketėjo 5 žmonės.

Liepsnos ne tik padaro didelę žalą gamtai, bet ir neretai supleškina sodybas, ūkinius pastatus, ar kitą turtą. Įvykus nelaimei gali tekti atsidurti teisiamųjų suole. Taip atsitiko garbaus amžiaus vyrui I.M., kuris pernai balandį, kaip nustatyta, dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą. Žolės gaisras kilo pamiškėje, sklype, kuris priklauso nukentėjusiajam, šalia kaltinamojo laikomų bičių avilių.

Kaip pranešė Šiaulių apylinkės teismas, nustatyta, kad I.M. sukūrė laužą. Dėl vėjo žiežirbos pateko į sausą žolę. Ji sparčiai ėmė degti. Gaisras plito tolyn ir pasiekė ant kelio stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Mašina sudegė. Išdegė 5,3 hektarų žolės plotas. Supleškėjo ir kaltinamojo automobilis, nukentėjo pats bitininkas.

Pūtė stiprus vėjas

„Teisme kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad pats nukentėjusysis turėjo 5 litrų talpą su degalais ir tyčia padegė žolę, - sakė bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė.

Nukentėjęs vyras aiškino, kad su benzininiu pjūklu dirbo savo miške, o degalus naudojo tik įrankiui. Eidamas nuo savo automobilio miško link jis matė, jog kaltinamasis prie avilių degino lentas. Būdamas miške vyras nematė, kaip prasidėjo gaisras, tačiau žolė galėjo užsidegti tik nuo kaltinamojo laužo, nes pūtė stiprus vėjas, kūrenti ugnį buvo pavojinga.

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tyrimas parodė, kad labiausiai tikėtina, jog į žolę žiežirba galėjo patekti iš laužo, arba iš dūminės. Dar viena versija - karštos anglys arba žiežirbos galėjo iškristi pilant iš dūminės anglis.

Apribojo laisvę

Teisme kaltinamasis nurodė, jog gaisras kilo ne dėl jo kaltės - esą laužo nebuvo susikūręs, dūminės taip pat nebuvo užkūręs, jokios žarijos negalėjo iškristi.

Teismas vyrui apribojo laivę 9 mėnesiams ir įpareigojo atlyginti nukentėjusiajam dalį - 600 eurų padarytos žalos. Tenkinti ir nukentėjusiojo ir Aplinkos apsaugos departamento civiliniai ieškiniai. Buvo priteista atitinkamai 5 180 eurų turtinei žalai atlyginti ir beveik 2 750 eurų aplinkai padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis galėjo būti apskųstas.

Komentuoja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Jočys:

Žolės gaisro eigą labai sunku nuspėti - gali staiga susidaryti sūkuriai, ugnis plisti įvairia kryptimi ir greičiu. Šį pavasarį žolės gaisrų kol kas ženkliai - apie 80 proc. -mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Būdamas reide susidariau įspūdį, kad mažėja apleistų, neužartų žemės plotų.

Pamačiau, kad nebeliko metų metais stovėjusių šabakštynų, kuriuose išdžiūvusi žolė liepsnodavo kaip parakas. Matyt, ūkininkai pasirūpina ir kaimynystėje esančiais plotais, nes gali kilti problemų dėl išmokų, kai žolė išdega ir jiems priklausančioje teritorijoje.

Be to, ir pačios bendruomenės vis labiau neigiamai žiūri į degintojus. Aišku, gaisrų skaičiui įtaką daro ir oro sąlygos. Vis tik manau, kad tyčinių padegimų mažėja.

Kai mažiau kyla žolės gaisrų, ugniagesiai lengviau gali juos sukontroliuoti, susikoncentruoti į didžiausios rizikos zonas. Gaisrų skaičiumi pirmaudavo Vilniaus regionas. Pernai čia atvirosiose teritorijose šėlo 996 gaisrai.