Po prastų matematikos egzamino rezultatų – siūlymas trauktis iš pareigų ir keisti įstatymą
Parlamentarė siūlo ir kitą sprendimą: didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kitais metais ir leisti šiemetiniams abiturientams, kurie neišlaikė matematikos, turėti antrą šansą savo sąskaita, kurią ši valdančioji dauguma, šiemet atėmė iš moksleivių.
„Valdantieji turi prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas ir “nelaužyti” jaunų žmonių profesinių likimų“, - sako Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos nuomone, neabejotinai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie leistų gerinti matematikos ir kitų dalykų ugdymo rezultatus. „Reikalingas dar didesnis dėmesys mokytojui, jo laisvei pasirinkti ugdymo metodus, bendrųjų ugdymo programų kokybinis tobulinimas, pagalba moksleiviams taisyti mokymosi spragas, juk ne kiekvienas gali pirkti korepetitorių paslaugas“, - mano Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji taip pat siūlo įvesti privalomą asmeninę atsakomybę už netinkamas užduotis, nesvarbu, ar rusų, ar lietuvių, istorijos, matematikos ar kitų.
„Vieną kartą ir visiems laikams – egzaminų sudarytojai turi prisiimti atsakomybę už blogai parengtas užduotis ir trauktis iš užimamų pozicijų. Jokių pasiteisinimų, tik konkreti atsakomybė“, - sako Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos vertinimu, absurdas yra tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neprisiima jokios atsakomybės už priimtus sprendimus. Parlamentarės neįtikino ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros “paaiškinimai”.
„Padarė tą patį, ką turėjo padaryti praeitą savaitę - tiesiog paskelbė rezultatus, išdėstė kelias mintis dėl priežasčių. Absurdiška! Tam nereikėjo nei tų kelių dienų, nei būti specialistu, kad suprasti, jog metai iš metų matematikos rezultatai Lietuvoje yra vos patenkinami ir kai kurios užduotys buvo ne visai pagal programą.
Dar daugiau, kokia čia analizė, jei neišgirdome, kokį procentą neišlaikiusiųjų neprograminės užduotys lėmė. Bet kas blogiausia, nepateiktas joks efektyvus planas",- sako Seimo narė.
Ji primena, kad dar praėjusių metų lapkritį perspėjo, kad bus blogai, kai užkirsime kelią abiturientams studijuoti nemokamai, jau šiais metais įvedant matematikos egzamino privalomumą.
Tada Darbo partija, anot I. Kačinskaitės - Urbonienės, siūlė apsiriboti lietuvių kalbos egzamino privalomumu, o kitus du egzaminus leisti rinktis pagal kryptį, į kurią norima stoti. „Sakėme, kad jei šitaip skubėsime, daliai jaunų žmonių užkirsime kelią studijuoti, dabar šios prognozės pildosi“, - apgailestauja politikė.
Kaip ELTA jau informavo, matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei atlikti tyrimo išvadose skelbiama, kad egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas, uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti egzaminą, t. y. surinkti 16 proc. visų užduoties taškų.
Tačiau, kaip rašoma išvadoje, du uždaviniai galėjo turėti įtakos geriausiai egzamine pasirodžiusių abiturientų rezultatams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų.
Rašyti komentarą