Po Naujųjų rekordiškai brangs dujos papildyta

Ekonomistai įspėja, kad tai iššauks dar vieną infliacijos bangą, nes šias dujas naudoja ir daug verslų, o šio kuro kaina sudaro didelę galutinės produkcijos kainos dalį. O sunkiausia bus tūkstančiams provincijos gyventojų, kurių būstai šildomi tokiomis dujomis: sąskaitos gerokai išsipūs, o jokių kompensacijų Vyriausybė nežada.

Buvo 0 eurų, bus 304

AB „Suskystintos dujos" - viena iš įmonių, tiekiančių suskystintas naftos dujas. Jos generalinis direktorius Valdas Budukevičius paaiškino, kad iki sausio 304 eurų už toną akcizas buvo taikomas tik SND, naudojamoms kaip transporto priemonių kuras.

„Dujoms, naudojamoms pramonėje, buityje (kaip šildymo priemonė, dujos balionuose maistui gaminti ir pan.) akcizo iš viso nebuvo. Nuo sausio jokių išimčių nebebus. Lietuva taps valstybe, kur buičiai naudojamoms SND bus taikomas didžiausias tarifas. Visur kitur buitis yra saugoma", - „Vakaro žinioms" sakė V.Budukevičius.

Neturi pasirinkimo

Problemą per Seime vykusią Vyriausybės valandą iškėlė parlamentaras Valius Ąžuolas.

„Skuodo rajone nėra nė vieno vartotojo, kuris turėtų gamtines dujas, nes ten niekas neatvedė vamzdžių, vadinasi, jie priversti naudoti suskystintas dujas. Ir daugiabučiuose, ir privačiuose namuose, kitur gyvenantys žmonės suskystintas dujas vartoja maisto gamybai, šildymui ir kitoms reikmėms. Tai valdantieji nusprendė juos visus nubausti. Šiandien tos dujos kainuoja apie 400 eurų už toną, tai jiems uždedamas akcizas dar virš 300 eurų ant viršaus, tai bausmė bus dviguba kaina. Gamtinėms dujoms tuo atveju yra tik 20 eurų akcizo mokestis už toną", - akcentavo V.Ąžuolas.

Vyriausybė kompensuoti nesiruošia

Skuodo rajono meras Stasys Gutautas pripažino, kad savivaldybės gyventojai neturi kitos alternatyvos - jie ir maistą gamina naudodami naftos dujas, ir šildosi būstus.

„Neteisinga žmonėms, kurie neturi jokio pasirinkimo, uždėti tokį akcizą. Arba reikia numatyti kokias nors kompensacijas, bet apie jas nekalbama, o savivaldybės tam pinigų neturi, arba bent jau duoti kelerius metus, kad būtų pereinama prie kitų šildymo būdų. Pavyzdžiui, 24 namai dujų balionus pakeitė į elektrą, bet tai užtruko trejus metus - tiek vyko projektas, dengęs dalį išlaidų. Apie tai kalbėjau ir su gerbiamu aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Bet... Paklausiau dėl kompensacijų, atsakė, kad ne ministro lygmeny tai yra, o Vyriausybės", - dėstė S.Gutautas.

Mažeikių rajono savivaldybėje gamtines dujas vartoja apie 12 tūkst. gyventojų, tiesa, dauguma tik maistui gaminti, bet dalies būstai jomis ir šildomi. Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė taip pat pabrėžė, kad nei ministerijos, nei Vyriausybė gyventojams jokių kompensacijų nežada.

Didins ir toliau

Anot „Suskystintų dujų" vadovo V.Budukevičiaus, verslui žinia apie akcizą SND buvo kaip dūris į nugarą. Dar per pandemiją, kai elektra ir šildymas smarkiai pabrango, pramonininkai ir ūkininkai nuo gamtinių dujų perėjo prie suskystintų naftos dujų.

Jis pažymėjo, kad prie naujojo akcizo pridėjus PVM, nuo 2024 m. tona naftos dujų brangs net 368 eurus. Ir tai dar ne pabaiga, Seimas apsisprendė ir dėl akcizo didinimo vėlesniais metais. Todėl nuo 2025 m. su CO2 mokesčiu akcizo dydis sieks 405 eurus, o 2030 m. pasieks 590 Eur.

„Kad lengviau suprastume šio mokesčio dydį, reikia paminėti, kad neapmokestinta tona šios žaliavos rinkoje šiuo metu kainuoja vidutiniškai 450 Eur. Mokesčio dalis po kelerių metų numatoma didesnė nei paties produkto kaina. Visa ši ženkli finansinė našta atiteks tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai galutiniam šių energetinių išteklių vartotojams, faktiškai beveik visiems Lietuvos gyventojams ir jų šeimos ūkiams, o ypač savivaldybių, kurių miestuose ir gyvenvietėse į daugiabučius namus tiekiamos suskystintos naftos dujos", - dėstė V.Budukevičius. Tiesa, nuo sausio mokestis dar bus kiek mažesnis nei pačios žaliavos kaina, todėl skaičiuojama, kad SND brangs apie 70 proc.

Didinama atskirtis

AB „Suskystintos dujos", UAB „Saurida", UAB „Varėnos dujos", UAB „Literma" vykdo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą - SND tiekimą daugiabučių namų vartotojams. Iš viso apie 30 tūkst. įvairių provincijos savivaldybių vartotojų, prijungtų prie centralizuotos SND tiekimo sistemos, kito pasirinkimo neturi.

„Tiek prezidento, tiek Seimo narių deklaruojama, kad stengiamasi mažinti socialinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o daroma atvirkščiai. Tiek buitinius balionus, tiek centralizuotus SND dujų tinklus naudoja rajoniniai miesteliai, kur gyvena didžioji dalis pagyvenusio amžiaus žmonių ir likę be išsikėlusių į didmiesčius ar emigravusių vaikų seneliai, kurie ir apmokestinami akcizu. O didžiųjų miestų gyventojai, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis, naudojantys gamtinės dujas, akcizo beveik nemokės, nes gamtinėms dujoms akcizo mokestis bus tik simbolinis. Bus tarpusavyje diskriminuojami, pvz., Marijampolės miesto gyventojai, kur pusė daugiabučių yra dujofikuoti gamtinėmis dujomis, o kita dalis naudoja SND dujas," - retoriškai klausė V.Budukevičius.

Atgal į praeitį

Jis atkreipė dėmesį, kad gyvenvietėse, kuriose kažkada buvo panaikintas centralizuotas šilumos tiekimas, žmonės šildosi kas kaip išmano, o dauguma statė kieto kuro krosneles ir nešioja į daugiabučius malkas.

„Sunku patikėti, kad Lietuvoje tai vyksta iki šių dienų. Tik šiais metais pasijuto pokyčiai, žmonės pradėjo įsirenginėti dujinius katiliukus, jungtis prie esamos jų butuose SND centralizuotos tiekimo sistemos ir pradėjo naudotis švariu kuru. Pasirinkta ėjimo link civilizacijos kryptis. Deja, įsigaliojus įstatymo pataisoms ir apmokestinus juos akcizu, bus nusivylimas ir pagrįstas pyktis. Varganai gyvenantys rajonų gyventojai taupė, investavo į katilus, šildymo sistemą, o mokės kainą, kurios negalėjo prognozuoti. Ar mes siekiama kad vėl būtų daromas žingsnis atgal? Vėl nešiotų malkas ir anglis?" - retoriškai klausė V.Budukevičius.

Kaltina S.Gentvilą

UAB „Saurida" marketingo vadovės Jolitos Vaitkevičienės išplatintame pranešime teigiama, esą pagrindinis naujovės iniciatorius - aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Vienas pagrindinių iniciatorių teiginių, kuriuo siekta patenkinti akcizo mokesčio taikymą SND, yra pasirinktas Lietuvos „žaliasis" kursas, renkantis atsinaujinančius energetikos išteklių šaltinius, veikiant vartotojų elgesį, mažinant iškastinio kuro naudojimą.

Ministras S.Gentvilas viešai jau aiškina (Seime posėdžių metu taip pat), kad akcizo mokesčio lengvata panaikinta ir SND apmokestintos akcizu, siekiant apmokestinti rusišką kurą, teigia, kad: „turime apmokestinti importinį nesankcionuotą ir Rusijos karo mašiną maitinantį kurą, tai yra suskystintas naftos dujas". Tokie ministro paaiškinimai yra nesuprantami žinant, kad AB „Orlen Lietuva" yra didžiausia suskystintų naftos dujų gamintojų ir tiekėjų Lietuvoje, visame Baltijos šalių regione, Lenkijoje ir net karo draskomą Ukrainą aprūpina šia kuro rūšimi būtiniausių poreikių tenkinimui", - cituojama J.Vaitkevičienė.

Dvi valdžios „dovanėlės"

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis" ji paantrino merams, kad kol kas jokių kompensacijų iš valstybės nėra numatyta.

„Gausis didelė atskirtis tarp žmonių, kurie šildysis būstus gamtinėmis dujomis, ir tų, kurie šildysis naftos dujomis. Vienas žmogus gaus kompensaciją iš valstybės, o kitam, kuris kompensacijos negauna, dar ir akcizą uždės. Gyventojai turės nemažą „dovanėlę" Kalėdų proga", - reziumavo J.Vaitkevičienė.

V.Budukevičius pridūrė, kad gyventojų laukia ir dar viena „dovanėlė" - nauja infliacijos banga. Mat didelius kiekius SND suvartoja žuvų, pieno, mėsos perdirbimo įmonės, valgyklos, užkandinės, tūkstančiai ūkininkų, kurie šias dujas naudoja, pvz., grūdamas džiovinti, ir t.t. Žaliavos pabrangimas, pasak jo, bus įskaičiuojamas į galutinę kainą.

„Grandinė nueis per visus. Valdantieji dėl ankstesnės infliacijos kaltino pasaulines tendencijas, tai dabar jau tuo pasiteisinti nebegalės - infliacija bus vien dėl jų sprendimo", - konstatavo V.Budukevičius.

Teks perkelti į Lenkiją

„Norfos" savininkas Dainius Dundulis „Vakaro žinioms" pateikė labai paprastą pavyzdį, kokių problemų sulauks verslas padidėjus naftos dujų akcizui. Pavyzdžiui, Šilalėje veikia šio tinklo skerdykla, kurios prijungti prie gamtinių dujų vamzdžio nėra galimybės. Kitaip tariant, jokių alternatyvų nėra. Todėl mėsos savikaina padidės, nes dujos sudaro nemažą kainos dalį.

„Arba verslui gali tekti kiaules ar jaučius vežti skersti į Lenkiją, kur akcizas bus daugiau nei 20 kartų mažesnis, o po to parsivežti atgal į Lietuvą.

Paskaičiavome, kad, perkant tokį pat dujų kiekį, dėl padidėjusio akcizo mes papildomai turėsime išleisti 150 tūkst. eurų. Nedaug, nes mes naudojame nedidelį kiekį. Tačiau yra verslų, kurie naftos dujų naudoja daug daugiau", - konstatavo D.Dundulis.

Palyginimui

Lenkijoje šildymo ir buitiniams tikslams naudojamoms SND taikomas 13 Eur/tonai akcizas, Airijoje - 60 Eur, Slovėnijoje - 73 Eur ir pan. Lietuvoje bus 304 Eur/tonai! O daugelyje šalių akcizo visai nėra.

Skaičiai

Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacija paskaičiavo, kad didžiausią paklausą turintis buityje naudojamas 21 kg dujų balionas pabrangs maždaug nuo 15 iki 23 eurų.