Pilietinio pasipriešinimo rengimas: plano nėra, per metus kursą išklausė 3 tūkst. žmonių

Apie tai trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Mes iki šiol ruošiame strategijos įgyvendinimo planą, reikia pripažinti labai atvirai, kad mes to plano iki šiol nesame patvirtinę. Galbūt tai vienas iš tų atspindžių, kaip pavyksta įsitraukti ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir kitoms institucijoms ir koks yra požiūris į šitą projektą“, – teigė jis.

„Derinamės realiai po strategijos priėmimo beveik 11 mėnesių dėl pačio plano įgyvendinimo, tačiau tikiuosi, kad balandis bus jau tas paskutinis mėnuo, kai rasime sąlyčio taškus ir sutarsime dėl pačio priemonių plano“, – tvirtino viceministras.

Jo duomenimis, Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento organizuojamus kursus pernai išklausė 3 tūkst. žmonių.

„Trys tūkstančiai per 2022 metus. Ačiū už skaičių. Na nepanašu į visuotinę gynybą“, – replikavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Viceministras teigė, kad Karo akademija dar organizuoja rezistencijos kursą, jis šiuo metu skirtas valstybės institucijų atstovams. Taip pat vykdomas nacionalinio saugumo ir gynybos kursas, į kurį stengiamasi įtraukti nevyriausybines organizacijas.

„Pernai turėjome neblogą pratimą, kada bankų sektorių atskirai švietėme ir suteikėme žinių būtent apie ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo galimybes, bet tai daugiau susiję per žinių suteikimo principą“, – sakė Ž. Tomkus.

Anot jo, Šaulių sąjungos mokymai labiau orientuojasi į praktinių įgūdžių ugdymą.

„Matytume Šaulių sąjungą kaip centrinę organizaciją, kuri galėtų sutelkti visus ir per mokymo centrą kuo daugiau paruoštų visų pirma specialistų, kurie būtų pasirengę tokį kursą organizuoti, kad tas kursas būtų adaptuotas, vieningas, sistemingas.

Dabar girdime, kad viename regione kokybė vienokia, kitame – šiek tiek kitokia“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Jo teigimu, būtina sukurti vienodą metodiką, kaip pilietinio pasipriešinimo kursas turi būti vykdomas.

NSGK pirmininkas savo ruožtu siūlė pilietinio pasipriešinimo mokymus surengti parlamentarams.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje.

Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.