Pensinio amžiaus žmonių beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi per 100 000 užsieniečių.

Lietuvos gyventojų per tris dešimtmečius sumažėjo ketvirtadaliu

 Aplinkui siaučiant karui, ekonominėms, finansinėms ir politinėms krizėms, vis dažniau mąstome apie mūsų šalies ateitį.

Seimo įkurtas Ateities komitetas yra bandymas šią skylę užlopyti, tačiau jis irgi stokoja tų pačių, moksliniais tyrimais paremtų instrumentų, kurių Lietuva neturi.

Justo Džiugelio vadovaujama Seimo darbo grupė neseniai suformavo rekomendacijas dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos.

Dar nepasiekusi vyriausybės, ši ataskaita sukėlė nemažai diskusijų. Pati problema suformuluota visiškai teisingai ir paremta daugiau nei iškalbingais statistiniais duomenimis.

Tiesa, kad didžiausias Lietuvos gyventojų skaičius buvo Nepriklausomybės pradžioje 1991 metais. Tada Lietuvoje gyveno 3,7 milijono gyventojų, o 2022 metais – jau tik 2,8 milijono. Taigi per Nepriklausomybės trisdešimtmetį mūsų sumažėjo ketvirtadaliu (24,3%).

Kasmet miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta 

Ilgą laiką šį mažėjimą lėmė daug didesnis išvykstančių gyventojų skaičius nei atvykstančių. Keletą metų šį gyventojų praradimą dar kompensavo didesnis gimimų nei mirčių skaičius.

Tačiau labai greitai jo balansas tapo neigiamas. Vis didėdamas, 2021 metais jis tapo rekordinis – minus 25 000!

Tiesos dėlei reikia priminti, kad prie to prisidėjo ir COVID-19 mirtys, tačiau ir be to per paskutinį dešimtmetį kas metai Lietuvoje miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta.

Ir nors galų gale išsisėmęs išvykstančių gyventojų srautas nuo 2019 metų tapo mažesnis nei atvykstančių, bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl didelio skirtumo tarp gimusių ir mirusių gyventojų.

Padėtis – bene liūdniausia Europoje

2022 m. dėl Rusijos pradėto žiauraus karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko apie 70 000 Ukrainos gyventojų. Žinoma, tai padidino bendrą Lietuvos gyventojų skaičių lyginant su 2021 metais. Kai kas jau suskubo džiaugtis, kad Lietuva vėl pradėjo didėti. Deja, tai tik karo sukeltas efektas.

Jeigu per metus šalyje gims po 25 000 vaikų, tai po 40 metų Lietuvos gyventojų sumažės dar vienu milijonu. Tai vienas iš liūdniausių rezultatų Europos Sąjungoje, gal tik Bulgarijos mažėjimas yra spartesnis.

Labai spartus šalies mažėjimas stipriai darko gyventojų struktūrą. Vyresnių, artėjančių prie pensinio amžiaus, žmonių Lietuvoje yra beveik dvigubai daugiau nei jaunų žmonių.

Tokia situacija laikysis dar bent 30 metų. Todėl visą šį laikotarpį jausime žmonių trūkumą visose gyvenimo sferose. Vykstantis visuomenės senėjimas reiškia, kad didėja pasitraukusių iš darbo rinkos žmonių dalis.

Auga medicininės pagalbos poreikis, vis didesnė biudžeto dalis skiriama pensijoms ir socialinėms išmokoms. Tačiau didžioji problema yra ne tai.

Beveik dvigubas jaunų žmonių trūkumas neleidžia normaliai plėtotis verslui. Tai mažina inovacijų diegimą, stabdo investicijų pritraukimą į šalį.

Pavojingai didėjantis vidutinls darbuotojų amžius įvairiose struktūrose, aštrina kartų kaitos problemas. Dėl iškilusių krizių besitraukiantis verslas kiek sušvelnino šiuos iššūkius, bet tai tik laikinas palengvinimas.

Iš kur gauti darbuotojų?

Natūralu, kad Seimo komisijos parengtos ataskaitos rekomendacijos krypsta tiek į demografinės situacijos ilgalaikį gerinimą Lietuvoje, tiek į skubų darbo rinkos gelbėjimą.

Abi šios užduotys yra sudėtingos, reikalaujančios rimtų sociologinių, ekonominių ir demografinių mokslinių tyrimų. Pagal jas turėtų būtų sukurta ilgalaikė veiksmų ir priemonių programa, numatytas lėšų poreikis, įvertintos rizikos ir problemos. Sukurta programa turėtų būti ilgalaikė ir stabili.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lengvatos vaikus auginančioms šeimoms nebus nutrauktos po kelerių metų nuo jų priėmimo. Kad reemigravusių piliečių integravimo programa nebus sustabdyta vos tik jiems sugrįžus.

Ypač daug diskusijų kelia ir, matyt, toliau kels tiesioginis darbo jėgos vežimas iš įvairių šalių, jų kvotos, šalių sąrašai, darbo leidimai ir t. t.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba apie 1,37 milijono gyventojų. Nemažai daliai iš jų yra reikalingas aukštasis išsilavinimas ir šis poreikis vis didėja.

Kad esamos struktūros (mokytojų, inžinierių, gydytojų, tarnautojų, statybininkų ir t. t.) bent jau nesentų ir nemažėtų sparčiau, nei mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, į kiekvieną 1000 darbuotojų kolektyvą kasmet turėtų ateiti bent jau po 30 naujų darbuotojų.

Taigi minimalus metinis naujų darbuotojų mūsų poreikis yra maždaug 41 000. Deja, turime vos 25 000 nuosavų, naujų darbo rinkos dalyvių.

Tai verčia mus visai kitaip elgtis ir ieškoti naujų sprendimų.

Yra specialybių, kurioms netinka imigrantai

Ką turėtume padaryti pirmiausiai?

Atrinkti tas profesijas, kurias labai sunku pakeisti kitų šalių imigrantais. Pvz., mokytojai, valstybės tarnautojai, aukštojo išsilavinimo reikalaujančios profesijos ir pan.

Įvertinę darbuotojų trūkumą tose srityse turėtume sukurti paskatų sistemą, kad būsimieji rinkos dalyviai maždaug tolygiai pasiskirstytų pagal trūkstamas profesijas.

Žinoma, valstybei bus nelengva konkuruoti su verslu. Pavyzdžiui, ieškodamos inžinierių, kai kurios įmonės šią profesiją pasirinkusiems studentams siūlo ne tik vienkartinę išmoką iki 3000 eurų, bet ir nuolatinę stipendiją visam studijų laikotarpiui.

Pavyzdžiui, kviečiant jaunimą studijuoti fizikos, matematikos ar informatikos mokytojo specialybę, reikės sukurti ne mažiau patrauklią ekonominę ir socialinę skatinimo sistemą. Jau nekalbant apie atlyginimus.

Deja, tokios priemonės tik užtikrintų, kad į visas profesijas įsilietų kažkiek naujų darbuotojų, tačiau paties jų trūkumo tai nepanaikintų. Taigi išsiversti be imigracijos nepavyks. Panaikinti keliolikos tūkstančių darbuotojų trūkumą kasmet yra gana rimtas iššūkis.

Tiesiog atidaryti visas sienas ir kelius taip pat nėra išeitis. Didžioji dalis emigrantų, siekiančių patekti į Lietuvą, yra iš Irako, Sirijos ar kitų šalių. Jie savo kelionės tikslu mato senąsias Europos šalis, o Lietuvos darbo rinkoje beveik neužsilaiko.

Lieka galimybė tikslingai ieškoti darbuotojų kitose šalyse ir organizuoti jų atvykimą į Lietuvą konkretiems darbams pagal nustatytas darbo kvotas.

Pavyzdžiui, 2023 metams patvirtinta 35 950 darbuotojų kvota trečiųjų šalių piliečiams. Kaip ir kasmet, didžiausi darbuotojų srautai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir keleto kitų šalių.

Atvykstančių iš ES (išskyrus grįžtančius lietuvaičius) yra labai mažai. Kvotos daugiausia išdalinamos aptarnavimo, transporto, pramonės, statybos ir kitiems sektoriams.

Aukštos kvalifikacijos specialistai tarp jų yra mažuma ir tai neatliepia žmonių su aukštuoju išsilavinimu poreikio.