Pensijų fonduose - nuostoliai, bet pinigų pasiimti neleidžiama

Kol sulauks - pinigai dėl infliacijos nuvertės. Ir ne tik tai. Pinigų mažėja ir tiesiogine prasme. Vien šiemet nuo metų pradžios pinigai pensijų fonduose aptirpo 13 proc.: visi be išimties antros pakopos fondai šiemet klientams nešė tik nuostolius.

Prarado šimtus milijonų eurų

Anot Statistikos departamento, 2022 m. rugsėjo metinė infliacija sudarė 24,1 proc. O tuoj prasidės šildymo sezonas su milžiniškomis kainomis, vėl brangs elektra, dujos, o tai į statistiką dar neįtraukta. Bet jau ir dabar daugybė žmonių nebeišgali susimokėti net už komunalines paslaugas, o kur dar rekordines kainas pasiekęs maistas, drabužiai paslaugos?

Įdomu, kad daugybė žmonių turi prikaupę pinigų antros pakopos pensijų fonduose (kurių turtas viršija 5 mlrd. eurų), tačiau negali jais pasinaudoti, kol nesulaukė pensinio amžiaus. O ten esančius pinigus ne tik infliacija apčiulpė.

Pasirodo, šiemet visi be išimties fondai klientams nešė tik nuostolius. Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc.

Palyginti su metų pradžia, būsimų pensininkų valdomas turtas sumažėjo 540 mln. eurų. Iš viso yra daugiau kaip 1,3 mln. II pensijų pakopos dalyvių. Tai reiškia, kad kiekvieno iš jų turtas vidutiniškai sumažėjo per 400 eurų.

Įtartinos sąsajos

Parlamentaras, šešėlinės „valstiečių" vyriausybės finansų ministras Valius Ąžuolas akcentavo, kad valdantieji visada gynė ir gins pensijų fondų pelną, nes yra tiesiogiai su jais susiję, ypač konservatoriai.

Todėl tikrai neleis žmonėms iš jų išeiti ir pasiimti pinigus. Jis priminė praėjusią kadenciją laikinosios tyrimo komisijos, vadovautos Agnės Širinskienės atskleistą skandalą, kad konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja nuosavą bendrovę su maždaug 1,3 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą pardavė pensijų fondų investicijas valdančiam fondui, kuris įsipareigojo statyti jai mokyklą.

Komisijai daug įtarimų sukėlė konservatorių iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Mat labai jau sutapo, kad minėtas įtartinas 1 euro vertės sandoris vyko tuo pat metu, kai buvo sukurptas kreipimąsis. Jo tekstas sutampa su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o sandorį su A.Landsbergiene sudarė pensijų fondų investicijas valdanti „BaltCap".

Valdantieji blokuoja

„Labai gaila, kad taip giname tuos pensijų fondus, jų pelną. Jie net administravimo mokestį ima nepriklausomai nuo darbo rezultatų - net jei klientams neša nuostolius, sau atlygio nesusimažina. Pensijų fondai visada yra laimėtojai, nors klientai ir pralaimi. Ir negali atsiimti savų pinigų net matydami, kaip jų mažėja ir kaip jie nuvertėja.

Na, gerai, dalį pinigų į fondus įneša ir valstybė. Tai leiskime žmonėms išsiimti bent savo sukauptą dalį tada, kai jiems to labiausiai reikia, o valstybės dalis tegu, pavyzdžiui, atitenka „Sodrai". Juk taip jau pasielgė Vengrija, Estija, kai kurios kitos valstybės. Reikia suteikti galimybę pasinaudoti sukauptais pinigais, kol jie iki galo „nesudegė", - sakė V.Ąžuolas.

Pasak jo, reikia panaikinti ir prievartinį varymą į pensijų fondus, nes dabar žmonės, sulaukę tam tikro amžiaus, į juos įtraukiami automatiškai. Neįtraukiami tik tie, kurie išreiškė kitokią valią, bet dažnai apie tai net nežino.

„Opozicijos atstovai daugybę kartų teikė siūlymus dėl pensijų fondų. Kad ir tai, jog žmonės galėtų pasiimti visus pinigus ne tik tuo atveju, jei fonde sukaupė iki 5 tūkst. eurų, bet ir daugiau. Bet valdantieji, spaudžiami lobistų, tai blokuoja ir fondų pelnus gina", - pabrėžė V.Ąžuolas.

Remkimės geraisiais pavyzdžiais

Pagal Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos skaičiuoklę žmogui, fonde sukaupusiam 8 tūkst. eurų, per mėnesį priklausytų tik maždaug 30 eurų mėnesinė išmoka sulaukus senatvės.

Ar tai kažkokia klaida? Juk kalbėta apie solidžius priedus prie „Sodros" pensijos.

„Jokia klaida. Aš 20 metų aiškinau, kad visa tai yra nesąmonė, bet niekas manęs nesiklausė. „Sodros" pensijos kasmet didinamos, o privati pensijų dalis nebus didinama. Jei sukaupta nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų - gausite išmoką tol, kol baigsis sukaupti pinigai.

O jei sukaupsite per 10 tūkst. eurų, turėtume eiti į „Sodrą", pirkti anuitetą ir gautumėte išmokas iki gyvos galvos. Tačiau suma būtų panaši. Nes apskaičiuojama, kad gyvensite 20 metų, tai yra, 240 mėnesių. Ir tie sukaupti 8 tūkst. eurų (jūsų minėtu atveju) padalinami iš 240 mėnesių.

Tai ir gausis 30-40 eurų. Jei sukaupsite kad ir 20 tūkst. eurų, vis tiek periodinė išmoka tebus keliasdešimt eurų. Pirmieji visko atsikando vengrai ir lenkai - panaikino sistemą. Labai trumpai čekai turėjo - irgi panaikino. O dabar ir estai. Leidžia atsiimti pinigus, bet gali ir toliau kaupti", -  paaiškino ekonomistas prof. Romas Lazutka.

Jis sako visada laikęsis nuomonės, jog antroji pensijų pakopa nėra reikalinga, nes kol žmonės sulauks pensijos, ten laikomi pinigai nuvertės.

„Laikyti žmones įkalintus fonduose nėra gerai, reikia sudaryti galimybę jiems atsiimti fonduose sukauptus pinigus ir nesulaukus pensijos. Dabar, kai tokia infliacija, daug kam gal reikia pinigų sąskaitoms apmokėti. Nesusimokėsi - ateis antstoliai. O fonde guli keli tūkstančiai žmogaus eurų.

Todėl žmonių nereikia laikyti „užrakintų", bet ir valstybė jų neturėtų finansuoti, ką Vengrija, Čekija, Estija, Lenkija jau padarė", - pastebėjo R.Lazutka.

Komentuoja ekonomistas prof. Povilas GYLYS:

„Tūkstantį metų aiškinu, kad antroji pensijų pakopa yra parazitinė. Tik niekaip visuomenės tuo nepavyksta įtikinti. Yra du variantai. Pirmas - „Sodra", kai žmonės į jos kepurę sumeta pinigus, o šie kaipmat išdalinami pensininkams ir kitiems „Sodros" klientams.

Nespėjus infliacijai pinigų apčiulpti. Tai - pati paprasčiausia ir skaidriausia forma. Antras variantas - jei žmogus yra turtingas, jei jam patinka rizikuoti, tegul dalyvauja trečioje pakopoje už savus pinigus", - akcentavo P.Gylys.

„Fondai už pinigus perka akcijas arba obligacijas. Kol akcijų ar obligacijų nuvertėjimo nėra - dar pakenčiama. Tačiau dabar viskas krito keliolika procentų. Ir jokių garantijų būsimiems pensininkams, kad kažkas pasikeis, nėra.

Vengrai antrąją pakopą seniai panaikino, lenkai irgi, estai leidžia elgtis žmonėms taip, kaip jie nori: leidžia atsiimti pinigus nesulaukus pensijos. O mes iš biudžeto finansuojame privačias finansines institucijas. Tai - parazitizmas. Aš seniai siūliau pasekti vengrų pavyzdžiu.

Jie viską nacionalizavo ir pervedė į vietinę „Sodrą". „Sodra" tapo turtingesne ir galėjo pakelti pensijas. Jei grius finansų rinkos, akcijų ir obligacijų kursas gali kristi ir 50 proc. ir visi pensijų fondai „išlėktų į orą" - štai ant kokių pamatų statoma pensijų piramidė. Bet joks banko ekonomistas apie tai garsiai nekalbės", - pridūrė profesorius.

Anot jo, geriausias šios srities specialistas yra prof. R.Lazutka. Ir priminė šio pastebėjimą, kad antroji pakopa iš principo neteisinga, nes, priešingai nei „Sodros" sistema, nėra grindžiama solidarumo principu: pastarojoje dirbantieji išlaiko pensininkus, nes šie būdami darbingo amžiaus išlaikė kitus pensininkus.

O kai 2003-aisiais mokesčius mokėję sulaukė pensijos, sugalvota, kad kai kurie gudručiai nebe visus pinigus palieka mokėti kitų pensijoms, bet dalį perveda į privatų fondą. Kitaip tariant, sūnūs ir dukros nebe visus pinigus atiduoda tėvams, bet ir perveda sau.

„Dėl to antroji pakopa net nėra draudimas. Palyginkime su automobilių draudimu. Jis yra solidarus: aš metų metus moku įmokas, nors neturėjau autoįvykio. Moku, kad tam, kas padarys avariją, būtų sumokėta. Štai čia ir yra draudimas. O jei jūs mokate į savo pensijų fondą, neprisidedate prie draudimo ir griaunate solidarumo principą. Tačiau liberalai mano, kad solidarumas - sovietinis išmislas", - reziumavo P.Gylys.