Penkeri politinės korupcijos bylos metai: užgesusi E.Masiulio žvaigždė, „tulpių pašto“ istorija ir smūgis partinei sistemai

Be to, ši istorija dar labiau suskaldė ir taip suaižėjusias liberalias jėgas – šalies politiniame žemėlapyje atsirado Laisvės partija. Kritika skrieja ir į teisėsaugos pusę dėl pernelyg lėto proceso. Vienas pagrindinių bylos „herojų“ Eligijus Masiulis, kalbėdamas su 15min, ir toliau tikino nusikaltimo nepadaręs, o tik peržengęs etikos bei moralės ribas.

2016 metų gegužės 10 dieną netoli Seimo rūmų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuomečiam parlamentarui Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.Masiuliui dabar jau buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kaip įtariama, perdavė stambaus masto kyšį.

E.Masiulis gautus pinigus susidėjo į vieną alkoholinio gėrimo, gaminamo „MG Baltic“ priklausančios bendrovės, dėžutę.

Visa tai slapta užfiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Įtariama, kad kyšį savo bei kitų naudai buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas galėjo paimti už tam tikrus koncernui „MG Baltic“ palankius ir finansiškai naudingus sprendimus.

Politinės korupcijos byloje prekyba poveikiu bei kyšininkavimu kaltinamas ne tik E.Masiulis, bet ir buvęs parlamentaras liberalas Šarūnas Gustainis, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Buvęs parlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

R.Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinimai byloje taip pat pateikti minėtam koncernui, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui. Nė vienas jų savo kaltės nepripažįsta.

Tarp koncernui palankių sprendimų, kurių galimai siekta arba apie kuriuos esą kalbėtasi su politikais, minimi projektai, susiję su Vartojimo kreditų įstatymo pataisomis, kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymu ir kita.

R.Kurlianskis esą galėjo siekti paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus ir dėl paminklo dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje – kad jis būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Politinės korupcijos byloje kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu kaltinamas E.Masiulis mano, kad procesas užsitęsė per ilgai. Kartu buvęs liberalas svarstė, kad nuo bylos baigties gali priklausyti, grįš ar negrįš jis į politiką.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius pabrėžė, kad šios politinės korupcijos bylos turinys yra labai svarbus, parodantis, kokiais neteisėtais būdais verslas daro įtaką politikai.

Kartu apžvalgininkas apgailestavo, kad byla tęsiasi jau penkerius metus. Anot jo, toks lėtumas – absoliučiai apgailėtinas, demonstruojantis valstybės bejėgiškumą ryžtingai kovoti su korupcija.

242 tūkst. eurų grynaisiais

Po dviejų dienų nuo teisėsaugos fiksuoto galimo kyšio paėmimo, 2015 metų gegužės 12-ąją, E.Masiulio namuose Vilniuje atlikta krata.

Jos metu pareigūnai rado 242,4 tūkst. eurų grynaisiais, taip pat šiek tiek svaro sterlingų bei dolerių.

Tą pačią dieną, kai STT pareigūnai krėtė E.Masiulio namus, kratos vyko ir Liberalų sąjūdžio būstinėje, „MG Baltic“ koncerno patalpose bei jo vadovo Dariaus Mockaus ir R.Kurlianskio kabinetuose. Iš pastarojo taip pat buvo paimta pinigų.

Papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi įtariamas R.Kurlianskis buvo sulaikytas ir suimtas 20 dienų.

2016 metų gegužės pabaigoje Generalinė prokuratūra E.Masiuliui pareiškė įtarimus ir jį apklausė. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

E.Masiulis neneigė, kad iš R.Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų. Tačiau jis aiškino, kad tai buvo ne kyšis, o paskola, skirta įsigyti nekilojamąjį turtą Nidoje.

R.Kurlianskis irgi tikino, kad E.Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų buvo paskola, tiesa, politinei veiklai finansuoti.

Ar tai kyšis, ar paskola, šiuo metu aiškinasi Vilniaus apygardos teismas (VAT), jam prokurorai bylą perdavė 2018 metų pradžioje.

Vasario mėnesį baigdamas duoti parodymus teismui, kaip rašė naujienų agentūra BNS, R.Kurlianskis pabrėžė nežinojęs, kokiai konkrečiai politinei veiklai skolino E.Masiuliui pinigus, jokių konkrečių išlaidų jie esą nebuvo aptarę.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas mano, kad jo ir R.Kurlianskio parodymai neprieštarauja vieni kitiems – teisėsaugos rasti 90 tūkst. eurų buvo paskola, tačiau jos paskirtis galėjo būti suvokta skirtingai.

Tris valandas trukęs susitikimas

Politinės korupcijos bylos medžiagoje yra teisėsaugos pareigūnų 2015 metų pabaigoje Vilniaus restorane „Galo do Porto“ slapta darytas vaizdo įrašas iš R.Kurlianskio, „MG Baltic“ savininko Dariaus Mockaus susitikimo su V.Gapšiu.

Jų pokalbyje girdėti, kaip parlamentaras ir verslininkai aptaria tuometes politines aktualijas, Darbo partijos planus dėl Seimo rinkimų.

Remdamasis bylos medžiaga naujienų portalas Delfi rašė, kad pokalbyje buvo paliesti klausimai, susiję su kelio Vilnius–Utena remontu, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo projektais.

Kaltinimuose nurodyta, kad V.Gapšys žadėjo paveikti tuometę žemės ūkio ministrę „darbietę“ Virginiją Baltraitienę, jog skirstant viešinimui žiniasklaidoje skirtus pinigus būtų priimti bendrovei „MG Baltic Media“ palankūs sprendimai.

VAT nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V.Gapšiui iš viso pareikšti kaltinimai dėl keturių sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, prekybos poveikiu.

Įtariama, kad R.Kurlianskis 2015 metų rugsėjo – 2016 metų sausio mėnesiais tuometiniam Seimo Darbo partijos frakcijos nariui V.Gapšiui iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius.

Įtariama, kad koncerno R.Kurlianskis 2015 metų rugsėjo – 2016 metų sausio mėnesiais tuometiniam Seimo Darbo partijos frakcijos nariui V.Gapšiui iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius.

Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas.

Kita dalis lėšų esą buvo kaip parama viešajai įstaigai.

Už tai V.Gapšys, kaip įtariama, siekė paveikti „darbiečius“, kad jie veiktų „MG Baltic“ interesais.

Pernai gruodį Seimas generalinio prokuroro prašymu panaikino vėl parlamentaru išrinkto V.Gapšio teisinę neliečiamybę.

Akiratyje – ir daugiau politikų

Prasidėjus politinės korupcijos bylai viešumoje pasirodė ir kitų politikų, bendravusių su R.Kurlianskiu, pavardės.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė apie buvusio Seimo nario konservatoriaus Manto Adomėno susitikimus su „MG Baltic“ viceprezidentu ir pokalbius apie politinius procesus, pavyzdžiui, kad politikas netrukdytų į Vilniaus miesto metus kandidatuoti Mykolui Majauskui.

Naujienų portalas Delfi skelbė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose M.Adomėnas esą dalyvavo turėdamas minėto verslo koncerno palaikymą.

„R.Kurlianskis man sakė, kad koncernui „MG Baltic“ būtų gerai, jeigu partijos poziciją užimtų Irena Degutienė, – kaip rašė BNS, prokurorams kalbėjo jis. – Partijos pirmininko rinkimuose dalyvavau ir aš, o jie – koncernas – palaikė mano kandidatūrą, kadangi mano dalyvavimas galėjo „atimti“ balsų iš Gabrieliaus Landsbergio.“

Vėliau M.Adomėnas pabrėžė, kad E.Kurlianskio paramą dėl kandidatavimo gavo jau paskelbęs, jog sieks vadovauti konservatoriams.

2018 metų birželį TS-LKD Priežiūros komitetas dėl ryšių su „MG Baltic“ pašalino M.Adomėną iš partijos.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, įvertinęs žiniasklaidoje pasirodžiusią bylos medžiagą apie kolegos santykius su koncerno atstovu, sakė, kad kai kurie minimi epizodai jam primena bandymus užvaldyti TS-LKD.

Dabar M.Adomėnas dirba G.Landsbergio politinio pasitikėjimo komandoje – yra užsienio reikalų viceministras.

Dabar M.Adomėnas dirba G.Landsbergio politinio pasitikėjimo komandoje – yra užsienio reikalų viceministras.

Tiriant politinės korupcijos bylą buvo apklausta ir daugiau konservatorių.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad pareigūnai įtarė, jog tuomet parlamentaru dar nebuvęs L.Kasčiūnas už 5 tūkst. eurų paramą „Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui“ gavo užduotį įtikinti ilgametę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narę I.Degutienę balsuoti už Š.Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų.

„Esminis dalykas – tuo metu aš nebuvau nei Seimo nariu, nei politinio pasitikėjimo tarnautoju, nei valstybės tarnautoju. Čia esminis skirtumas. Aš gi nieko neregistravau, nebalsavau. Tik pasiteiravau dėl galimos pozicijos – štai ir viskas“, – tąsyk aiškino jis.

2018-ųjų kovą TS-LKD Priežiūros komitetas metams suspendavo L.Kasčiūno narystę partijoje.

Prieš minėtą komiteto posėdį laišką jo nariams parašė partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris L.Kasčiūną išvadino „MG Baltic“ įtakos agentu ir pasiūlė šalinti iš partijos, sakydamas, kad ratams bus lengviau.

Po „atšalimo laikotarpio“ jo narystė TS-LKD buvo atkurta.

Apie tris susitikimus su R.Kurlianskiu teisme yra liudijęs ir G.Landsbergis.

Per pirmąjį jų buvo aptarti praėję Seimo rinkimai. Prie pietų stalo restorane „Stikliai“ – politinės aktualijos.

TS-LKD pirmininkas pripažino, kad trečiojo susitikimo metu buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas užsiminė apie paramą partijos jaunimo organizacijoms. Tai patvirtino ir verslininkas, tačiau anot jo, G.Landsbergis paramos atsisakė.

„Kad koncernas galėtų skirti paramą, nepasiūliau, o, kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad galiu remti 30–40 tūkst. eurų, tiek mano pajamos leidžia. Aš nepasiūliau, bet pasakiau, kad jeigu reikės, galiu. Bet jis atsisakė“, – 2018 metų pabaigoje per vieno teismo posėdžio pertrauką žurnalistams sakė R.Kurlianskis.

Kad koncernas galėtų skirti paramą, nepasiūliau, o, kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad galiu remti 30 – 40 tūkst. eurų, tiek mano pajamos leidžia.

G.Landsbergis nurodė, kad Kalėdų laikotarpiu gavo suvenyrinio pobūdžio dovanų iš „MG Baltic“ – į jo biurą buvo atgabentas butelis degtinės.

Nagrinėjant bylą liudyti kviesta nemažai politikų: buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, I.Degutienė, parlamentaras Andrius Palionis, Ingrida Šimonytė, buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, „MG Baltic“ savininkas D.Mockus ir kiti.

Politinės korupcijos byla paskatino atlikti parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams ir valstybės institucijoms.

Po audringų diskusijų Seimas pritarė parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadoms.

Kandidatuoti į merus nepavyko

„MG Baltic“ byla pakeitė šalies politinį peizažą.

Iki politinės korupcijos skandalo E.Masiulis, vadovavęs Liberalų sąjūdžiui, 2008–2012 metais konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ėjęs susisiekimo ministro pareigas, laikytas ryškiu politikos veikėju.

Artėjant 2016 metų rudenį vykusiems Seimo rinkimams net svarstyta, kad centro dešinės politinių jėgų sėkmės atveju liberalas galbūt galėtų užimti premjero pareigas.

Tačiau įtarimai galimu kyšininkavimu sužlugdė jo politinę karjerą.

STT paskelbus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, E.Masiulis atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir pasitraukė iš partijos.

Taip pat jis atsisakė Seimo nario mandato. Vyriausioji rinkimų komisija jo įgaliojimus panaikino nuo 2016 metų gegužės 20 dienos.

Tiesa, po kelių metų E.Masiulis turėjo ambicijų grįžti į politiką – tąsyk į savivaldos lygmens.

Jis paskelbė sieksiantis kandidatuoti 2019 metų rinkimuose į Klaipėdos miesto merus.

„Ilgai mąsčiau ir galvojau prieš priimdamas sprendimą, esu nenuteistas, esu teisiamas, kol nesu nuteistas, esu nekaltas. Antras dalykas, jau dabar matyti, kiek gali užtrukti teisminiai procesai, bijau, kad šitoj byloj esu nei pakartas, nei paleistas. 4–5 metus gali vykti procesas, jei laukčiau sprendimo, taip ir gyvenimas prabėgs“, – aiškino jis.

Tačiau E.Masiuliui nepavyko surinkti reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus ir kandidatu jis registruotas nebuvo.

Šiuo metu jis sako užsiimantis ir pragyvenantis iš viešųjų ryšių veiklos, domisi skaitmeninio turinio kūrimu.

Partinė krizė

Politinės korupcijos skandalas skaudų smūgį sudavė ir Liberalų sąjūdžiui.

Nors partijoje nebeliko byloje figūruojančių buvusių ryškių liberalų, šios istorijos šleifas tebesivelka paskui politinę jėgą.

Politiniai oponentai nepamiršta prikišti Liberalų sąjūdžiui teisėsaugos pareikštų įtarimų, be to, tai, kas vyko partijoje tuo metu, turėjo ir kitokios reputacinės žalos.

E.Masiuliui pasitraukus iš Liberalų sąjūdžio, laikinai vadovavimą jam perėmė buvęs pirmasis partijos vicepirmininkas Europos Parlamente dirbęs Antanas Guoga.

Kai kurie jo pareiškimai sulaukė nevienareikšmių kolegų vertinimų.

Tarkime, A.Guoga siūlė Liberalų sąjūdžio valdybos nariams pasitikrinti melo detektoriumi dėl galimų sąsajų su „MG Baltic“.

Tokius ir panašius jo siūlymus Liberalų sąjūdžio senbuvis Eugenijus Gentvilas tada pavadino saviveikla bei partijai nenaudingais šnekėjimais.

Poste, nors ir laikiname, A.Guoga užsibuvo vos kelias dienas. Galiausiai jis paskelbė išstojantis iš partijos, o Seimo rinkimuose balsuosiantis už konservatorius.

Liberalų sąjūdžiui laikinai vadovauti ėmė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Netrukus jis buvo išrinktas ir nuolatiniu partijos pirmininku. Tačiau po kiek daugiau nei metų atsistatydino.

Liberalų sąjūdžio laikinuoju, o po to nuolatiniu vadovu tapo E.Gentvilas.

Kaip rodė visuomenės nuomonės apklausos, galimos politinės korupcijos skandalo įkarštyje gerokai smuko visuomenės pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu.

Galimos politinės korupcijos skandalas atskleidė ir nesutarimus, įtampas bei intrigas Liberalų sąjūdžio viduje.

Seimo NSGK atliekant parlamentinį tyrimą Valstybės saugumo departamentas pateikė pažymą, kurioje teigta, jog koncernas „MG Baltic“ siekė, kad liberalas Vitalijus Gailius taptų Liberalų sąjūdžio vadovu.

Esą koncernui priklausiusiose žiniasklaidos priemonėse dirbęs žurnalistas Tomas Dapkus teikė jam informaciją apie kitus partijos narius, pavyzdžiui, Aušrinę Armonaitę, kitą liberalą europarlamentarą Petrą Auštrevičių neva skatino reikšti nepasitikėjimą R.Šimašiumi.

R.Šimašius ir A.Armonaitė bei dalis kitų Vilniaus miesto liberalų pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio bei įkūrė Laisvės partiją, sėkmingai pasirodžiusią pernai vykusiuose Seimo rinkimuose.

Be to, iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė arba „aptirpo“ ir keli kiti skyriai.

2019 metų pabaigoje Liberalų sąjūdžio pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen.

D.Grybauskaitės laiškai

Šios politinės korupcijos bylos kontekste buvo atskleistas ir neformalus prezidentės pareigas 2009–2019 metais ėjusios prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su E.Masiuliu.

2014–2016 metais jie bendravo per elektroninį paštą [email protected]. Laiškuose buvo aptarinėjamos įvairios politinės temos.

Pavyzdžiui, susirašinėta apie rinkimų kampanijos strategiją prezidentei siekiant antrosios kadencijos, apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, LNK žurnalistą T.Dapkų, kuris, anot šalies vadovės, apie Evaldą Pašilį, tapusį generaliniu prokuroru, „kalba nesąmones“.

Kaip skelbta „nutekintame“ susirašinėjime, viename laiškų D.Grybauskaitė pasiūlė E.Masiuliui „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D.Mockui – „kad patrauktų savo skaliką“, tai yra T.Dapkų.

Tada dar būsimąjį premjerą Saulių Skvernelį ji vadino „pavojingu populistu“.

Prezidentūra aiškino, kad susirašinėjimų autentiškumo patvirtinti neįmanoma, o turinio nekomentavo – nurodė, kad „metamos visos priemonės politizuoti bylą“, kurioje kaltinamas ir E.Masiulis.

„Gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas, kaip faktas, iš tiesų, tarp politikų ir manęs buvo, ir yra, ir bus“, – vėliau lakoniškai komentavo D.Grybauskaitė.

Kaip paaiškėjo vėliau, prezidentė iš minėto elektroninio pašto [email protected] susirašinėjo ir su premjero pareigas ėjusiu Algirdu Butkevičiumi, buvusia Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

Pavyzdžiui, ji atskleidė, kad D.Grybauskaitei į „tulpių paštą“ rašė iš specialiai susirašinėjimui sukurto elektroninio pašto adreso [email protected].

Kratosi kaltinimų

Kalbėdamas su 15min E.Masiulis sakė, kad 2016 metų gegužės 12-oji, kai jo namuose buvo atliktos kratos, buvo diena, pakeitusi jo gyvenimą, karjerą. Ir ne tik jo.

Jo nuomone, teisėsaugos tyrimas turėjo įtakos ir 2016 metų spalį vykusiems Seimo rinkimams.

„Aš manau, jeigu nebūtų tų įvykių, akivaizdu, kad greičiausiai Lietuvos politinis žemėlapis 2016 metais būtų buvęs kitas, nei kad buvo. Bet, aišku, tai yra praeitis.

O kalbant asmeniškai, tai akivaizdu, kad kada tu 25 metus nuosekliai eini savo keliu ir nuosekliai baigi politologijos mokslus, po to dirbi miesto taryboje, po to tampi Seimo nariu, po to – ir ministru pabūni, tai buvo mano nuoseklus pasirinktas kelias, kuris sugriuvo 2016 metų gegužės 12 dieną“, – komentavo E.Masiulis.

Taip pat jis mano, kad po minėto skandalo įvyko tam tikras lūžis santykiuose tarp politikų ir verslo.

Tai esą turėjo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.

„Teigiamos pasekmės galbūt yra, kad iš tikrųjų tai apibrėžė tam tikrus standartus, kuriais vadovaujantis reikėtų politikams ir verslui bendrauti. Bet neigiamas aspektas yra tai, kad, aš taip preziumuoju, jaučiu, manau, kad dalis valstybės tarnautojų arba politikų po šitų įvykių iš viso nutraukė bendravimą su verslu.

Bet koks susitikimas dabar – oficialus, legalus susitikimas su konkrečia kažkokia įmone ar savininku verslo, kuris uždirba pinigus ir sau, ir valstybei, ir moka mokesčius, – savaime jau yra blogis. Tai šiuo atveju yra negerai. Normaliame pasaulyje, Vakarų pasaulyje, toje pačioje Amerikoje ar Vakarų Europoje politikai ir verslas bendrauja. Tik, aišku, bendrauja pagal aiškiai nustatytas taisykles“, – komentavo buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

E.Masiulio nuomone, vykstantis bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė.

Nors teisme, pasak buvusio politiko, viskas vyksta tiek sparčiai, kiek įmanoma, koją esą kiša kaltintojų logika į bylą įtraukti kuo daugiau žmonių, pareikšti kuo daugiau kaltinimų.

„Dabar, kaip sakoma, visi tie dalykai atsirūgsta, nes kai yra daug proceso dalyvių, kai yra daug tų tokių neaiškių, nerišlių kaltinimų, akivaizdu, kad teismui reikia daugiau laiko tam, kad tą procesą vykdytų.

Šiuo atveju tikiu, kad vis tiek šiais metais, nors vėliausiai kitų metų pradžioje, pirmojoje bent jau instancijoje sprendimas bus. Ir matau iš šito proceso, kad tas sprendimas bus toks, kokio aš ir tikiuosi“, – sakė vienas bylos kaltinamųjų.

E.Masiulis kartojo, kad visi kaltinimai yra interpretacija. Jis aiškino niekada neneigęs, kad tarp jo ir R.Kurlianskio buvo piniginiai santykiai – paskola.

Tačiau tai, kaip visus aspektus ir argumentus sudėliojo prokuroras, anot kaltinamojo politinės korupcijos byloje, yra interpretacija.

„Tuo, kuo esu kaltinamas, aš tikrai to nepadariau. Vienintelis dalykas – aš, kaip politikas, iš tikrųjų galbūt leidau sau per daug ir peržengiau etikos ir moralės ribas. Tai šitoje vietoje aš tikrai dėl to išgyvenu, ne kartą esu atsiprašęs žmonių ir šiuo atveju, manau, retrospektyviai žiūrint, kad pasielgiau netinkamai“, – teigė jis.

Vienintelis dalykas – aš, kaip politikas, iš tikrųjų galbūt leidau sau per daug ir peržengiau etikos ir moralės ribas.

E.Masiulis sakė šiandien neužduodantis sau klausimo, ar ketina kada grįžti į politiką. Esą prioritetas – baigti bylą teisme.

„Galbūt priklausomai nuo to, kaip ji baigsis, bus ir tolimesni mano sprendimai. Kaip žmogus, natūralu, kad domiuosi politiniais procesais ir aktyviai domiuosi. Pajuokaujant galima sakyti: jeigu ne dabartinė liberali valdžia, matyt, tikrai būčiau grįžęs į politiką. Bet kadangi liberalai atėjo į valdžią kartu su konservatoriai, na, pažiūrėsim, kiek jie įgyvendins tos liberalios darbotvarkės.

Bet šiuo atveju tikrai man ne vis vien kas vyksta Lietuvoje, Lietuvos politiniuose, visuomeniniuose procesuose ir, matyt, kad iš dalies tas grįžimas ar negrįžimas į politiką priklausys nuo to, kokia bus bylos baigtis“, – komentavo jis.

Bejėgiškumas kovoje su korupcija

MRU dėstytojo V.Valentinavičiaus teigimu, viena vertus, galime džiaugtis, kad tokia byla, kaip minėtoji politinės korupcijos, apskritai atsirado ir buvo pradėta nagrinėti.

Tačiau džiaugsmą, pasak jo, apkartina tai, kad praėjo penkeri metai, o teisinio rezultato nėra.

Apžvalgininko nuomone, teismų lėtumas tokio pobūdžio bylose – galima prisiminti ir Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą – yra absoliučiai apgailėtinas. Tai esą sisteminis dalykas.

„Daugybė procedūrinių spragų leidžia kaltinamiesiems tempti procesą be galo ir tada išeina taip, kad teismai demonstruoja valstybės bejėgiškumą ryžtingai kovoti su korupcija. Kai galų gale sulaukiame, jeigu išvis sulaukiame nuosprendžių, tai jie būna juokingi, kaip buvo „juodosios buhalterijos“ byloje.

(...) Kaltinamieji šitoje byloje iš principo tyčiojosi iš teismų, tyčiojosi iš valstybės. Jie iki šiol absoliučiai net negalvoja pripažinti, kad galėjo būti kažkokia kaltė“, – pažymėjo MRU docentas, svarstydamas, kad ir ši byla gali baigtis „labai silpnais nuosprendžiais“.

V.Valentinavičius sakė, kad pikčiausia tai, jog tai – negatyvi pamoka kitiems, nes faktiškai korupcijos nusikaltimai nebaudžiami.

Pasak jo, žmonės jaučiasi nebaudžiami, patenkinti savimi ir taip tiesiog gali įkvėpti naują korupcionierių kartą.

„Mane kankinantis apmaudas dėl šitos bylos nerezultatyvumo ir kyla iš to, kad bylos turinys yra iš tikrųjų labai svarbus. Jis parodo, kokiais neteisėtais būdais verslas daro įtaką politikai.

Lietuvos politikos problema apskritai yra, kad verslas per daug didelę įtaką daro politikai ir per daug politikų užsiima smulkiais patarnavimais verslui, užuot tarnavę žmonėms. Šitoje byloje labai gerai matosi, kiek daug neteisėtumo ir korupcijos yra šitos įtakos darymo mechanizmuose“, – akcentavo MRU dėstytojas.

Lietuvos politikos problema apskritai yra, kad verslas per daug didelę įtaką daro politikai ir per daug politikų užsiima smulkiais patarnavimais verslui, užuot tarnavę žmonėms.

Norint užkardyti tokius neteisėtus verslo ir politikų ryšius yra nepaprastai svarbu, nes jie, kaip sakė V.Valentinavičius, pakerta demokratijos esmę, rinkėjų valią ir ją pakeičia atskirų interesų grupių valia.

Apžvalgininkas minėjo, kad visose sėkmingose demokratijose kova su neteisėta verslo įtaka, kaip taisyklė, yra rezultatyvesnė. Tarkime, Skandinavijos šalyse korupcija beveik neegzistuoja.

Tačiau toks rezultatas, anot MRU docento, pasiekiamas, kai visuomenėje yra tvirtas konsensusas, kad verslas ir politika turi būti griežtai atskirti.

O jeigu sąlytis yra, tai jį turi labai griežtai apibrėžti lobizmo, interesų konflikto vengimo įstatymai ir panašūs dalykai.

„Tai pas mus ir to teisinio atskyrimo reikalai yra labai silpni, teisėto lobizmo dalis apskritai visoje lobizmo jūroje, kuri vyksta, yra, galime drąsiai spėti, labai maža. Ir maža to, yra tiesiog atvirai ir įžūliai papirkinėjami politikai.

Todėl labai svarbu šitus dalykus iš tikrųjų parodyti žmonėms, kad tai yra labai negerai ir tokių bylų svarstymas yra būdas tai parodyti ir būdas kurti nepakantumo tokiems dalykams konsensusą visuomenėje. Deja, penkeri metai nepadėjo šitam dalykui“, – įsitikinęs jis.

Vis dėlto V.Valentinavičius teigė, kad su minėta politinės korupcijos byla vienas dalykas jau pasiektas.

Jo nuomone, prieš eidami pietauti ar vakarieniauti su verslo atstovais politikai ir Seimo nariai tris kartus apie tai pagalvos.

„Bet aš bijau, kad jeigu tai tęsis dar penkis metus, tai visi pamatys, kad, tiesą sakant, o kuo mes rizikuojame ten pietaudami ir apsikeisdami vertybėmis dėžutėse. Nieko, pavaikščiosim į teismus ir viskas“, – įspėjo MRU dėstytojas.

Be to, jis pastebėjo, kad visuomenėje ir žiniasklaidoje atsirado daugiau sveiko skepticizmo verslo atžvilgiu.

Žmonės esą pasidarė nepakantesni cinizmui, su kuriuo kai kurie verslininkai ir verslo grupės tvarkosi savo politinius reikalus.

„Ir tai yra sveika. Tą poveikį mes galime matyti iš to, kad verslas skundžiasi, jog yra demonizuojamas, čia kuriami mitai apie oligarchus, korupciją ir panašiai. Tai yra, tiesą sakant, ta gynyba, kuria užsiima kaltinamieji šitoje byloje. Bet, aš manau, kad verslą pirmiausia demonizuoja tai, kad jie užsiima tokiomis praktikomis. Ir labai gerai, kad tas parodoma, tas matosi ir visuomenė piktinasi.

Aš manyčiau, kas galėtų dar būti, tai, kad sveikoji dalis verslo – aš tikiuosi, kad tokia vis dėlto yra – galėtų aiškiau išreikšti savo požiūrį į verslus, kurie naudoja korumpuotas praktikas“, – sakė V.Valentinavičius.