Pažvelgę į COVID-19 protrūkių žemėlapį epidemiologai turi gerų žinių

„Pastaruoju metu fiksavome 30–40 proc. aktyvių protrūkių augimo tendencijas kas savaitę, tad praėjusi savaitė išsiskiria gerąja prasme, nes matome kreivės plokštėjimą.

Jį fiksuojame ir ugdymo įstaigose, kur, nors aktyvių protrūkių augimas ir buvo, nesiekė dešimtadalio“, – pranešime teigė laikinai įstaigai vadovaujanti Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

Anot jos, šiuo metu svarbu atsižvelgti į rekomendaciją dirbti nuotoliniu būdu.

„Stebime, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės.

Paprastai tariant, infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai.

Tad nuotolinis darbas yra ta galimybė, kai galime uždaryti tam tikrus viruso plitimo kelius, pristabdyti tokį viruso cirkuliavimą ratu“, – sakė epidemiologė.

„Jei yra galimybė, primygtinai rekomenduojame prioritetą teikti nuotoliniam darbui“, – pridūrė ji.

Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia – 325 – aktyvių židinių registruota ugdymo įstaigose, tai sudarė beveik 60 proc. visų šalyje registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių.

Palyginti su 38-ąja metų savaite, protrūkių struktūra nepasikeitė – absoliučią daugumą, apie 88 proc., sudarė protrūkiai, registruoti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose.

Daugiausia ligos židinių ugdymo įstaigose registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Utenos ir Alytaus apskrityse.

Aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai praėjusią savaitę registravo ir gydymo įstaigose. Čia fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių protrūkių (61) nei savaitę prieš tai (45).

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė gamybos, prekybos, maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, paslaugų sektoriuje. 39-ąją metų savaitę protrūkių prieaugis šiuose sektoriuose buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Naujų užsikrėtimų paskutinę rugsėjo savaitę mažėjo siuvimo įmonėse, taip pat socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Atitinkamai registruoti penki (prieš savaitę – šeši) ir 11 (12) aktyvių COVID-19 ligos protrūkių.

„Epidemiologų vertinimu, tai, kad išvengiama protrūkių susiformavimo tokio profilio įstaigose, kur praėjusį rudenį buvo įsiplieskę dideli protrūkiai, yra ne tik geras ženklas, bet ir puikus pavyzdys, kokią svarbą epidemiologinei situacijai turi vakcinacija“, – rašoma pranešime.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 546 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, ankstesnę savaitę jų buvo 504.

NVSC primena, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje COVID-19 serga beveik 18,3 tūkst. žmonių.