Pasėlių savidraudos fondas Lietuvoje fiksavo 10 mln. eurų krušos nuostolį, žala – 28,4 tūkst. ha plote

Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko „visų metų darbo rezultato“.

„Lietuvoje už tą 10 minučių (krušą – ELTA) turėjome 10 mln. eurų žalą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Rusteika.

„Kruša negailestingai „nupjovė“ augalus“, – teigė jis.

Bendras apsidraudusiųjų ūkininkų pažeistų pasėlių plotas sudaro 28,4 tūkst. ha, įmonė gavo 475 pranešimus iš 27 šalies rajonų. Labiausiai paveikti ūkiai Joniškio, Šiaulių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio rajonuose.

„Tai yra didelis plotas“, – pažymėjo M. Rusteika.

„Skirtinguose rajonuose nuostoliai vyravo nuo 15–20 iki 100 proc. Yra ūkių, kurie neteko visko. Žemdirbiai tiesiog turėjo nuimti derlių ir nieko nebeliko. Pažeidimai visose augalų rūšyse. Pavyzdžiui, kukurūzas yra stambus augalas, su rankomis jį nulaužti pakankamai sudėtinga, tačiau buvo situacijų, kai jis tiesiog nukirstas, jo nebėra“, – kalbėjo jis.

Skelbiama, jog labiausiai nukentėjo javai – 25,4 tūkst. ha. Taip pat pažeista 2,3 tūkst. ha rapsų plotų, gauta pranešimų apie žalą kukurūzams, ankštiniams augalams, cukriniams runkeliams, bulvėms.

Įmonės teigimu, žala pasėliams apskaičiuota maždaug per savaitę, ją vertino Vokietijos, Italijos ir kitų šalių specialistai.

Lietuvoje viešintis Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Lagneris žurnalistams sakė, kad Lietuvoje ir Latvijoje jo pamatyti nuostoliai yra itin dideli.

„Laukuose pamačiau didžiulius nuostolius, man tie baisūs nuostoliai padarė gilų įspūdį. Per pusvalandį prarandamas visas derlius, kas kone gali sukelti bankrotą. Taip neturėtų būti, nes ūkininkai gali draustis“, – žurnalistams teigė R. Lagneris.

10 šalių veikiančio fondo vadovas sakė, kad visose šiose valstybėse buvo fiksuoti ekstremalūs gamtos reiškiniai. M. Rusteika antrino, kad šis sezonas Lietuvos žemės ūkio sektoriui buvo sudėtingas dėl jo pradžioje vyravusių šalnų ir sausros, taip pat vėliau užklupusių audringų orų.

„Panaudojome 7 rizikas iš 8 galimų, to dar nėra buvę. Turėjome krušos, liūties, audros, įšalimų, šalnos, stichinės sausros. Tai yra pakankamai ekstremalios situacijos, jų pasireiškimo lokacija buvo gana plati“, – komentavo savidraudos fondo vadovas.

Vis tik, R. Lagneris gyrė Lietuvos ūkininkus už profesionalumą ir gebėjimą prisitaikyti prie šią vasarą vyravusios neįprastos regionui sausros ar krušos, tačiau kartu pabrėžė, jog panašios gamtos stichijos ateityje pasitaikys vis dažniau.

„Niekas nesitikėjo tokios krušos, tai yra nauja, tokias stichijas ateityje matysime, ne kasmet, bet dažniau. Reikia suprasti, kad klimato kaita vyksta ir ji tikrai atsiliepia orams. Jei anksčiau galėjome prisitaikyti prie šių pasikeitimų, dabar suprantame, jog tokiems pasikeitimams ateityje turime ruoštis“, – teigė R. Langneris.

„Didelėms liūtims, audroms (...), sausrai. Vokietijoje niekada neturėjome tokių ilgų sausrų kaip pastaruosius 6 metus“, – pridūrė jis

M. Rusteikos teigimu, „VH Lietuva“ apdraudęs apie trečdalį šalies dirbamos žemės: 460 tūkst. ha iš 1,5–1,8 mln. ha visų Lietuvoje galimų apdrausti plotų. R. Langneris savo ruožtu pabrėžė, jog artimiausiais metais fondas Lietuvoje sieks būti apdraudęs apie pusę visų žemdirbių laukų.

„Gana sėkmingai vykdome savo veiklą, plečiamės, vis daugiau ūkininkų pasitiki mūsų paslaugomis. Mūsų tikslas apdrausti bent 50 proc. draustinų pasėlių ploto. Manau, kad esame netoliese. Vokietijoje, pavyzdžiui, esame apdraudę 75 proc.“, – kalbėjo R. Langneris.

Tuo metu Latvijoje fondas fiksavo 226 ūkininkų pranešimus apie pažeistą 22,5 tūkst. ha plotą. Daugiausia pranešimų sulaukta iš pietinių valstybės regionų. Latvijoje žalos suma siekia 15 mln. eurų.

ELTA primena, kad smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas Lietuvoje fiksuoti praėjusios savaitės pradžioje, stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.

Tuomet Panevėžio rajone viešėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Eltai sakė, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, buvo sudaužyta žemės ūkio technika.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad taiklu būtų svarstyti suteikti galimybes nukentėjusiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, galimybę kompensuoti palūkanas. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į paskolas apyvartinėms lėšoms, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

Ministras taip pat akcentavo, jog nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų.

Savo ruožtu Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, dėl audros sukeltų nuostolių atlyginimo visoje šalyje sulaukta per 6,2 tūkst. kreipimųsi, o visiems šiems nuostoliams kompensuoti jau rezervuota daugiau kaip 7 mln. eurų.